enc

Sėdžiu dabar katedros aikštėje. Visai kaip komiksuose aprašytas žurnaliūga. Keliasdešimt degančių žvakučių dabar bando atitraukti mano dėmesį nuo ekrano. Paslaptingais kvadratais pažymėti plotai. Kai kurie iš jų uždengti balta plėvele. Prie nekurių tupi žmonės ir kažką juose krapšto. Panašiai daro paukščiai grįžę iš šiltųjų kraštų ir besiruošiantys čia kurtis lizdą.

Po kelių momentų aplink atsiranda vis daugiau žmonių. Kai kurie iš jų - užsieniečiai, smalsiai lenkdami savo nosis link kvadratų žiūri, kas ten sudėliota.

Apsidairau - nerandu žmogaus, kurio galėčiau paklausti apie čia vykstančias apeigas.

Vienas vaikinukas stovi su foto aparatu ir iš ganėtinai žemo aukščio bando nufotografuoti kvadrato vidaus "peizažą".

Į akis įkyriai pradeda šviesti apsaugos mašinos lempos. Viskas aišku - jie išvažiuoja. Tvarkos čia nebereikia. Užsimezgė atskira eco-systema, kurios prižiūrėti nebereikia.

"Einam", tariu savo apsauginiui ir mes pajudame sezoninio podijumo keliu...