eilinė bloggingo tema. O! Dabar tai taip ir vadinsiu: ne 'bloginimo', o 'bloggingo', nes nemanau ar gali būti bloggingiau (tm). Verksiu Jums, mano mielieji, apie tai, kaip man negerai.
Kadangi dabar esu visiškas achromatikas, už nugaros keli gėjukai savo helio pripildytais plaučiais spiegia atsiprašymų žodžius. Vakar visiškai perdegiau. Tiesiog reikėjo nusigerti negalvojant apie kitus ir apie darbą. Oficialus deadline absoliučiai nevelka. Liko tik 3 dienos!!! Tik atspėk iki ko. Viskas gerai, sesut, perėmiau estafetės lazdelę iš Tavęs.
O dabar truputį demagogijos. Galvoje bandau sugrumulioti įvairaus plauko mintis ir ne tik plauko, ir ne tik mintis. Susiprojektuoju visą vaizdą į 3 matavimus: į viršų, į šoną ir senyn. Atgal nėra. Pradedu galvoti ir išvedinėti visokias teorijas apie parkių dimensijas (krūtas žodis, ne?). Jeigu dimensija yra laisvės laipsnis, tai esant mažesniam kiekiui dimensijų sumažėtų parkės?
Pagirias personifikavau. Kadangi jos dažniausiai būna sujungtos iš trijų dalių (priklausomai nuo individo - dalių skaičius gali kisti), tai jas buvo galima įsivaizduoti kaip piktą demoną, velnią. Jausmas toks lyg būčiau miegojęs ant "special kind of matress" iš filmuko "Courage: the cowardly dog".
Hallagy boo, must deepron in Timbaktoo!!!
Negerai tiktais tai, kad niekas neatvažiuos ir nepassims to blogo čiužinio iš manęs. Dabar siurpdamas kavą varau demoną iš savęs.
O artėjančio gimtadienio progą padovanokite man trečio lygio obfuscate-cape.
Ačiū ,*