enc

XMMS Playlist:
1. Aim - Cold water music
2. Zenitas - Rožės
3. G&G Sindikatas - Rytojui reikia nedaug

Kuom tikėti:
a) muzika paveikia nuotaiką;
b) nuotaika paveikia muziką;

Posted by enc-on-accela at 11:20 FM | Permalink | Comments (3)

pabusti ryte neišsimiegojus iš tiesų nėra tai blogai. žmonės įpratę pykti ne dėl miego trūkumo o dėl temperatūrų kaitos maršrute lova-vonia. ir tada visa ta pikta muziko atrodo paprasčiausiai vaikiška, kai visuomeniniame transporte matai užsimiegojusius veidus gyvenančius dar apsikabinu-pagalvę-ir-einu-miegoti momentais.

bet vis tiek... 'labas rytas' aš galiu ištarti tik suvalgęs pusryčius.

Posted by enc-on-accela at 8:51 FM | Permalink

Į mane yra žiūrima kreivai:

Vien dėl to, kad ji nesupranta, ko aš noriu iš jos...

Ir viskas vyksta toliau...

Ir aš toliau sėkmingai darau įtaką kitų žmonių gyvenimams... ir tik todėl, kad ji susidūrė su programavimo kalba...

Life is a bitch, but beautiful one...

Posted by enc-on-accela at 11:52 FM | Permalink | Comments (3)

Pasirodo idiotų buvo dar senai senai. Net tada, kai aš negalėjau atskirti klaviatūros nuo monitoriaus.

Labai įdomi istorija rytiniam pasiskaitinėjimui

Posted by enc-on-accela at 9:54 FM | Permalink | Comments (1)

We are in love...
Everything is in the way...
Every night is gone with running day...
I'm falling more in love with you...

We are in love...
Everything is in the way...
Every night is gone with running day...
I'm falling more...
I'm falling...
...in love with you...

Posted by enc-on-accela at 5:03 EM | Permalink

ir kodėl žmonės netiki mano psichologiniu stabilumu? noriu būti blog'u. vienintelio žmogaus, ne visų.

tas žmogus netiki, kad aš galiu pakelti ne tik savo, bet ir jo mintis.
tas žmogus netiki, kad jo paslaptys bus saugios pas mane.
tas žmogus netiki, kad nebus pasaulyje jėgos/asmenybės, kuri priverstų mane viską, kas priklauso jam, išvemti tūkstantinei miniai, kuri nežino/nenori_žinoti, kad aš egzistuoju.

Posted by enc-on-accela at 3:11 EM | Permalink | Comments (1)

šiandien užsisakiau moralinių pagirių ir depresijos kokteilį su galvos skausmo grežinėliais... išgėriau jį per ironijos šiaudelį...

turbūt dabar žinau, kas yra per būsena pavadinimu "pasaulio kraštas".

Posted by enc-on-accela at 2:46 EM | Permalink

Šitas buvo pilies gatvėje. Garbė tenka "Hansa" bankui.

Posted by enc-on-accela at 7:57 FM | Permalink

nu pamačiau, nu nufotkinau, nu rezultatas:

ačiū už dėmesį ,P

Posted by enc-on-accela at 10:37 FM | Permalink | Comments (4)

Labai arti prie ausų bugnelių panelė Pilvelytė prašo manęs

Nedaug, visai mažai, man reikia
Nors trupučio dangaus, kai lyja,
Nors gabalėlio saulės vasarinės,
Nors vieną naktį meilės nekaltos.

Ir paskui gundo

Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Mano meilės užtektų mums abiems drauge.
Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Suskaičiuok iki šimto ir pamiršk mane...

Kodėl per vėlai pradedu kabliuotis ant tokiu dainų?

Posted by enc-on-accela at 10:16 FM | Permalink | Comments (1)

Sakoma, kad juokas gyvenimą ilgina, o rūkymas trumpina, tai ką turėtų daryti su gyvenimu marihuanos/hašišo rūkymas?

Posted by enc-on-accela at 1:11 EM | Permalink | Comments (2)

kai norisi mirti, lieka viltis atgimti, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tiktais po _menkų_ atostogų lobotomijos ligoninėje.

Posted by enc-on-accela at 12:06 EM | Permalink