enc

Labai arti prie ausų bugnelių panelė Pilvelytė prašo manęs

Nedaug, visai mažai, man reikia
Nors trupučio dangaus, kai lyja,
Nors gabalėlio saulės vasarinės,
Nors vieną naktį meilės nekaltos.

Ir paskui gundo

Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Mano meilės užtektų mums abiems drauge.
Aukščiausiam kalne, giliausiam dugne
Suskaičiuok iki šimto ir pamiršk mane...

Kodėl per vėlai pradedu kabliuotis ant tokiu dainų?