enc

Kartais taip nutinka, kai be jokių piktų ketinimu nori pasveikinti žmogų su gimtadieniu. Nuperki neženklią dovaną. Šis gimtadienis ją darė dar ypatingesne, dėl to, kad ji buvo dovanojama tik tam, kad vėliau būtų sunaikinta. Ir žvakė. Simboliškai, aišku...

Ir net nežinau nuo kada (tikriausiai tikrai ne nuo per seniausiai) pradėjau su savimi tampytis žiebtuvėlį. Paskutiniame kelionės etape būtinai turi sustoti judėti milijonai elektronų. O aš - lifte. Tamsu, keista, įdomu... Išsitraukiu mobilų ir pasišviečiu aplink.

Ilgai neteko mąstyti. Traukiame iš maišelio žvakę, iš kišenės - žiebtuvėlį. Truputis skysto vaško ant lifto grindų ir aš prisėdu šalia jos. Nemėgstu kartotis, bet viskas taip pat baigėsi: atsirado elektra, aš pakilau, bet suabejojau. Nedovanosi gi žmogui pažeistos/panaudotos žvakės. Juolab, kai ji buvo dovanos dalis...

While climbing down the stairs i was thinking of something small and orange in a big and yellow bag... And... Maybe it wasn't ment to happen...