ejik

Prisiminiau, kaip man viskas atrodė prieš metus. Jeigu kas būtų pasakęs, kad sėdėsiu dabar ten, kur dabar sėdžiu, demonstruočiau išverstas vėžio akis ir valgyčiau smėlį neužsigerdamas mieliau, negu tuo žmogum patikėčiau.Dabar turim, ką turim. Iš patirties galiu papasakot, kad norint padaryt kažką daugiau negu šuniuko kakutis pakanka: a) trijų bičų be šeimos b) meilės viršvalandžiams c) didelės meilės viršvalandžiams d) laiko e) noro.

Pašaliniai efektai: kažkas pradėjo ėst laiką, pamiršau, kaip atrodo naminis maistas (viva greito maitinimo kavinėms ir maistui į namus), alutį mes geriam tik tryse ir šnekam apie darbą, žodis "atostogos" priverčia susimąstyt kokiom
dviem minutėm tam, kad prisimint ką tai reiškia. Svorio -10 kg., cigarečių +10 vnt. per dieną. Smagiausia yra tai, kad kai pasižiūriu į save dabar - niekas neatrodo keista (nesu visai užsikasęs - visgi kažkiek turiu asmeninio gyvenimo), bet kai palyginu kaip viskas buvo prieš metus - žabtai veriasi tiek, kad bendras ertmės diametras artėja iki begemoto.

Tiek. O dabar dumiam toliau dirbt, kol dar parako duoda piatnica ir saulėtasis KWV.