Lygios teisės autobuse
Autobusas ar troleibusas yra ta vieta, kur žmonių grupė nėra paprasta minia. Tai vieta, kur skirtingų nuomonių, pasaulėžiūrų, tikėjimų žmonės - daugiau mažiau priverstinai - turi važiuoti kartu su kitaip mąstančiais savojo tikslo link ir gerbti kitų buvimą šalia ir tuo pačiu kęsti tų žmonių pažiūras. Dažnai tai tampa net ir šiokiu tokiu malonumu. Autobusuose ir troleibusuose dažniausiai neturi šansų tik kraštutinumai. Kaip ir realybėje anapus autobuso lango...
Vakar važiavimas autobusu iš darbo, buvo labai prasmingas. Aš atsikračiau dar vieno stereotipo. Bent iš dalies. Jau seniai norėjau jį paneigti, bet iki vakarykštės dienos nesėkmingai. Taigi, vakar važiavimas viešuoju transportu mane labai pradžiugino.
O stereotipas yra (teisingiau buvo) toks: dvi draugės merginos, autobuse dažniausiai kalba apie JĮ: << jis, žinai, pasakė tą, padarė aną, nepaskambino tada, parašė sms tik tada, jis toks fainas, nu bet ir durnas, jis tikras kiaulė etc. etc.>> Aišku būna išimčių, kai merginos kalba apie mokslus, arba dar bala žino ką, bet dažniausiai autobusuose jos kalba apie JĮ.
Tuo tarpu vyrai autobuso viešoje erdvėje vengia kalbų apie savo jausmus. Dviejų draugų temos dažniausiai būna kitokios: << ai ta krūta audzinė, bemsas, šūdina bulka, kaliau jam į snukį, iš kojos į padycha, vakar nusipirkom vodzios, ta kurva mane uzpiso, inpisiu tam debilui lochui etc. etc.>> Faktiškai niekad negirdėjau, kad vyrukai kalbėtų apie JĄ (nebent ji būtų suka ir kurva). Na studnetai ir dvyliktokai dar mėgsta pkalbėti apie mokslus, o brandūs inteligentai ir seni proletarai - apie darbą. Bet šios temos yra ganėtinai "equal". Šiaip aišku žinojau, kad vyrukai pakalba ir apie JĄ, bet autobuse to dar neteko patirti.
Bet štai vakar, šiam prietarui buvo lemta žlugti. Du vyrukai, stovėję pašonėje, išties kalbėjo apie JĄ! Labai švelniai ir nuoširdžiai. Tik aišku kažkaip "vyriškai": << nu tai vakar buvau ją stutikęs [pauzė]; jo? [pauzė]; jo [pauzė]; ir ką? [pauzė]; ai nieko [pauzė] gerai [pauzė]; ... [ilga pauzė]; ir ką sakė? [pauzė]; gerai [pauzė] etc. etc.>>
Tikrai džiaugiausi, kad važiuoju šiuo autobusu ir dabar jau galiu drąsiai sakyti, kad mes galime būti skirtingai vienodi net autobuse...
O be to buvo malonu žiūrėti į bendrakeleivių veidus: garžius, nelabai kokius, keistus ar bjaurius. Nesu tikras ar tie patys veidai kitomis aplinkybėmis būtų tokie patys kokie buvo tame autobuse - t.y. gražūs-gražiais, bjaurūs-bjauriais. Gal kitą akimirką, viskas apvirstų aukštyn kojom? Grožis taptų šlykštus, o keistumas - nuobodus ir lėkštas. Bet tai jau ne esmė ir visai kita istorija. Svarbiausia, kad tapau dar mažumėlę laisvesnis...