depromilia

skaidriai pasakomi žodžiai
trumpai
it gyvenimo skausmą patyrę medžiai
be proto ir banalūs...
--------------------------------------------
srautas, kaip koks apsiseilėjęs senis
senukas lietuviškas dievas
nežinantis nei kur pradžia
nei kur pasaulio siūlo galas
---------------------------------------------
trys alkoholio aprūkyti sakiniai
jei galima be jokių pauzių
ir kuo toliau dvasia ir pirštai pinasi
kažkokiuose iš plastiko paspęstuose spąstuose,
tuo greičiau supranti, kad tai tėra tik kvailos klejonės
(kaip ir greitai tirpstantis sniegas,
kaip ir viskas kas buvo pasakyta vakar)
---------------------------------------------
ar galima žaisti žodžiais
nieko nepasaknt
ir gėrėtis kaip mintys sugautos
pirštų tinkluose
pasipila po tuščią erdvę?