depromilia

Prisipažinsiu, kad praėjusį savaitgalį ir man teko buvoti toje paslaptingoje puotoje, vykusioje nei tai dvare, nei tai vaistinėje, gabiems fliuksų miaaninykams paskirtoje naudotis už kažkokius niekam nežinomus nuopelnus.

Kadangi iš pradžių nieko apie jokias Zuokulų privilegijas nežinojau, tai ir sąžinė negraužė dėl kažin ko. Pasivaikščiojom ratais paskui tuntą žmonių, kurie kaip kokie zombiai ėjo iš vienos pustuštės patalpos į kitą, patrypėm brūzgynus kiemelyje ir nutarėm eit į šmcą pas tikrus meeenininkus, bo nieko ten įdomaus kaip ir nepamatėm, o dar ir alus baigėsi. Žinia, pats faktas, kad tokios patalpos galėtų būti kažkokiems įdomiems dalykams panaudotos, iš esmės visai džiugino. Bet tai čia kažkas pradėjo aiškinti, kad tai grafo Zuokulo dovanėlė kūrėjams. Iš pradžių pamaniau, kad tai koks tai pokštas ar kolegų politinis neišprusimas, nes pagalvojau, kad juk Zuokulas seniai jau ne koks tai biurgermeisteris, iš kur jis čia tada privilegijom švaistosi...Tada pamaniau, kad ir aš galiu papokštaut ir pareiškiau, kad gal čia visai ne Zuokulas, o riteris Drasius tą dvarą atkovojo. Atėmė iš pikto slibino ir atidavė varguoliams meninkams. Niekam nebuvo juokinga, nežinau kodėl. Kažkas ten pradėjo mykti, taigi negražu taip, JĮ gi laidoja šiandien, bla bla. Nejau čia tik man panašu į masinę psichozę? Vieną iš daugelio, pastaruoju metu. Na bet ne apie tai čia.

Matysi, pasirodė, kad čia aš politiškai neišprusęs...Ogi, paaiškėjus tokiam faktui, kilo diskusijos - ar gali XXI amžiaus parlamentinėje valstybėje, kažkoks tai grafas imti ir skirt privilegiją kaži kokiems rūmų menininkams? Kas per klausimas, žinoma, kad gali. Bet nejau, XXI amžiaus parlamentinė valstybė niekuo nesiskiria nuo kokios nors XVII amžiaus Rzeczpospolitos? Kažkuo gal ir skiriasi, bet grafai kaip skirstė privilegijas kūrėjams ir didvyriams, taip ir skirsto. Taigi, dėl šito - problemos nėra. Gal būt, didesnė problema dėl pačių mianinykų sąžinės. Čia jiems reikia apsisręst, ar priimt privilegiją, ar ne. Ir panašu, kad dalis jų, jau tvirtai apsisprendė. Vienok, jei tau kažkas kažką siūlo - galima imti, o galima ir neimti. Faktas, kad turėti tokį dvarą "kūrybai", tikrai daug kam knietėjo. Kita vertus, Mūsmarijos žemelėje, tokią erdvę išsikovoti/užimti pačiam, niekam nešautų į galvą. Per daug jau neįmanomi tokie dalykai mūsų Konservlandijoje, ypač kai aplinkui vien tik neapykanta ir baimė. Pasiėmus ką nors pačiam, greičiausiai būtum robokopų nuleistas pro langą jau po pusvalandžio. Dabar gi, yra šansas, kad kokius metus grafas leis pažaisti fluxus-puxus, o po to, gražiai paprašys išeit kibienimat'.

O va čia gal ir būtų visas potencialas? Pvz., per tuos metus, tam tikro stebuklo būdu, visi tie Zuokulo rūmų menininkai, kartu su savo draugeliais ir bičiuliais, galėtų imti ir revoliucionuoti? Rūmus jie jau turi! Veikti, taip pat, gali nevaržomi!? Juk kaip gražu būtų, jei tame farmacininkų lizde užsilikusios kokios dujos paveiktų privilegijuotų kūrėjų vaizduotę ir šie, vietoj to, kad tapytų grafų šeimynos portretus, pagalvotų kaip išsaugoti tokią erdvę sau ir nesau!? Ir, pvz., po metų, atėjus laikui nešdintis, šie imtų ir pasakytų: "Ne, grafai Zuokulai, nusibodo mums vergaut. Mes iš čia niekur neisim. Čia dabar mūsų dvaras..."