cinikas

žmonės kalba - Dolskis mirė

Posted by cinikas at 5:59 PM | Permalink

vienas kaliega paprašė duot truputį sniego ir nelaikyt nuotaikų stalčiuj.
ta ir darau.:PP mielas kaliega;)
1942 - politileninių maišelių metai:

mergiotės būna rimtos ir nelabai:

mergiotės būna nelabai ir rimtos:

Posted by cinikas at 7:24 PM | Permalink | Comments (1)

rytas rūkas
žingsniai

naktis dūmai
žingsniai

Posted by cinikas at 1:25 PM | Permalink | Comments (3)

pasikasau nugarą
į dangaus kraštą
ir kukliai nudelbęs akis
pasitraukiu
iš kadro

Posted by cinikas at 1:13 AM | Permalink | Comments (2)

maudytis balose, šalti, žaist žaidimus, rūkyti daug ir beperstojo.
banalūs pokalbiai tampa nebebanalūs. eiliniai, sau neįdomus zmogiukai tampa laikinai reikšmingais, priešai tampa kolegomis, kolegos vaidina priešus.
kas tai? - kinas.
o kas tada gyvenimas? - kinas atvirkščiai?

(kolegos)
(priešai)

Posted by cinikas at 8:57 PM | Permalink | Comments (2)

pamirštu datas
įvykius veidus vardus
pamirštu kas buvo
kas bus nežinau
tačiau nujaučiu
pamiršiu ir tai
pamiršiu save
šią išblukusią naktį
pamiršiu
tada kai pamiršiu
viską

Posted by cinikas at 3:40 AM | Permalink | Comments (2)

nutapysiu ateities peizažą
išpinsiu savo gyslomis prieškambarį
rudeniniais kraujo lašais padabinsiu
savąjį nepilnavertiškumą
ir šoksiu šalin
nuo pravažiuojančio traukinio
stogo
matyti mėlynos plynės
kunkuliuojančios
rūgštimi
geltonais dantimis pasidabinsiu
kaip jaunamartis blizgančiais štiblietais
kaukšėsiu
viduržiemio supermarketais
ieškodamas ko nors pakankamai nebrangaus
galbūt sąžinės
jei tokia egzistuoja kainoraštyje
jei ne
apseisim
nusipirksiu tris dienas kupinas nerimo
pasikabinsiu matomiausioje tamsos vietoje
kad visi nematytu
tyliai spjaudysiuos garsiais keiksmažodžiais
su naujais metais
su naujais metais

Posted by cinikas at 7:00 PM | Permalink | Comments (2)

nemyžščiosiu pasakodamas, koks blogis yra viską uzurpuojantis progresas. mane užknisa beprotiškas greitis ir neramybė. matyt esu prigimtinis kaimietis-maumas-būras-lietuvys, tačiau man paprasta žolė mieliau, nei tobulas mano sūbinei pritaikytas minkštasuolis.kiekvienas kvadratinis cm – didelis pinigas. todel is jo reikia išspaust viską. pritiest beprotiškų greitkelių, pristatyt „patogių supermarketų“ ar dar kokio gražaus ir blizgančio šūdo.ir visiems pox kad tokiems biedalagoms kaip aš visiškai nemiela ir nėra vietos kur galėtum išsidrėbt ir galvot apie ‚nieką‘. ,niekas‘ dabar nepopuliarus – dabar ‚viskas‘ topose.niekad nejaučiau jokio sentimentų kapinėms ir tik UK įvertinau tą paskutinį ramybės bastioną . net keistą, kad iki šiol kapinių nieks „neintegravo“ i bendrą supermarketo paveiksliuką.

man mieliausia Reading-o vieta (neskaitant Johno ir Rut kambariuko)

paminkliukas jaunam lakūnui – keistai optimistiškas

klasika be rankos ;)

Posted by cinikas at 9:06 PM | Permalink | Comments (4)