paskutinis ramybės bastijonas
nemyžščiosiu pasakodamas, koks blogis yra viską uzurpuojantis progresas. mane užknisa beprotiškas greitis ir neramybė. matyt esu prigimtinis kaimietis-maumas-būras-lietuvys, tačiau man paprasta žolė mieliau, nei tobulas mano sūbinei pritaikytas minkštasuolis.kiekvienas kvadratinis cm – didelis pinigas. todel is jo reikia išspaust viską. pritiest beprotiškų greitkelių, pristatyt „patogių supermarketų“ ar dar kokio gražaus ir blizgančio šūdo.ir visiems pox kad tokiems biedalagoms kaip aš visiškai nemiela ir nėra vietos kur galėtum išsidrėbt ir galvot apie ‚nieką‘. ,niekas‘ dabar nepopuliarus – dabar ‚viskas‘ topose.niekad nejaučiau jokio sentimentų kapinėms ir tik UK įvertinau tą paskutinį ramybės bastioną . net keistą, kad iki šiol kapinių nieks „neintegravo“ i bendrą supermarketo paveiksliuką.
man mieliausia Reading-o vieta (neskaitant Johno ir Rut kambariuko)
paminkliukas jaunam lakūnui – keistai optimistiškas
klasika be rankos ;)
Comments
grįžo ramusis blogeris. veikia kaip haiku:)
Posted by: domicytė | January 5, 2005 10:31 PM
kažkur jau mačiau šias foto ;)
Posted by: luddite | January 6, 2005 7:20 AM
nu ta porga kad gryzai tai reikes palanga palankyti kol ziema nesibaige...
juk gyzai?
Posted by: adomas | January 6, 2005 11:02 AM
kapinės yra gėris
Posted by: Merė Raili | January 6, 2005 11:09 AM