bala - pavasaris
skysta ramybė
kaip kraujo bala prie načnyko
parsineši ją
priskretusią prie batų
pastatai kampe
nuošaliame pasaulio kampe kur blogis negyvena
valaisi dantis
kad ryt galėtum šypsotis tiems kurių nemyli
o už lango sprogsta
pavasaris
ištaško visas tetas ir paaugles
dėdes ir skustagalvius entuziastus
rujos metas
stambesni patinai dominuoja
tačiau juos lydinti steroidinė impotencija tyčiojas iš jų neproporcingumo
pasiūlo isivaikint senatvę
jei prireiks
jei skysta ramybė
kaip kraujo bala prie načnyko
kuri prilips prie mano batų
nebusi tu