teliuskuojanti nuotaika
kas kelios dienos užgriūna koks nors žmogeliukas, kas žiemai visai nebūdinga. ir visiškai zjb kad griūna kaip tik dabar kada esu tokioj pakankamai ramioj letarginėj būsenoj ir dirgikliai iš šalies turbūt labai naudingi kad neapaugčiau dumbliais arba nesustyrčiau kokiam paupy bežiurėdamas į nušalusią anties koją. matyt kartais pasaulis nusprendžia kad ne visa laik į svečius aš pas jį turiu eiti ;)
nu aniry kaip tik ir buvo laiku - parodė man jūra, kas jau savaime juokinga. bet matyt jau tradicija tokia liūdna, kad visi kurie užsuka būtinai primena, kad šalia kažkas teliuskuoja.
bet blia buvo gražu - tas beprotiškas šaltis, garai ir tokia švininė masė po kojom. kažkaip gėrėsi ta nuotaika gilyn kaip į sugertuką. matyt toj vietoj buvo tuščių tarpų.
