bomzhe

Fightgame

gyveno mergina, kuri niekad nesakydavo sau, kad ji tikra. Kodel? todel, kad jai : rankos, lupos, zodziai, juokas - tai buvo tik kompiuterines hologramos, nesuprantamos plika akimi ir paranormalios. Ji niekad negalvodavo apie visuma ir pasaulio sandara, nes buvo isitikinus, kad vaizdas tik optine apgaule, o suzinojusi, kad akies sandaros daleles ishtikruju perkreipia vaizda atvirksciai, tai dar labiau tuo patikejo.Nieko nera. Ka ten tokios aukstos materijos kaip gyvenimo visuma! ji net negalvojo apie, tai kas vyksta chia ir dabar. Gal todel, kad paprasciausiai nesuspedavo su skubanciais praeiviais, kurie pranykdavo tokiu greiciu, kad ji net nespedavo su jais pakalbet apie ora. O oras grazus.Gaila, kad jis irgi netikras.Azoto deguonies ir kitu pramoniniu duju priemaisu pliurza jos netenkino. Flegmatishka asmenybe buvo ji. Nenorejo skubeti, norejo tik tureti savo srove, kuri neteketu pro tas pacias ziotis i ta pacia jura, kur baigiasi ir kitu sroviu tekme. Galbut ja erzino tie gulintys raudoni, praskrude lavonai papludimiuose, kurie jai nemaloniai primine holokausto auku savartynus. Ilgai ji skaiciavo savo tekmes azimutus, kurie jai leis netrukdomai laisvai teketi. Ji nenorejo tik tu netikru nustatytu keliu keliuku autostradu autobamu...asfalto tamsumas ja gasdino.ji pasipiktino.kas jiems dave teise pasakinet jos kompiuterinio zaidimo kodus???Gal ji pati..ji pati nori pasiekti finala savo aplinkeliais?suzinoti kodus per savo nuosava pazinima. Pasipiktinimas praejo. Ji niekad nepyksta. O kam? juk zaidime prarasi daug tasku ir tavo game over nesuvaldomai priartes. Ji nenori priartejimo, ji nemegsta per didelio intymumo, nes jis perdega, o perdegdamas praranda taskus,kuriu gausa mazeja ir lemia nusivylima zaidimu. Ir ji nusprende . Sis zaidimas ne jai. Per daug sudetingas ir painus. Ne kokia is jos stratege.Gal kita kart ji pabandys prisiminti kodus ir pradeti viska is pradziu? Gal tada pavyks?
O kol kas :
GAME OVER