Audro

Keletas iš jų.

Su broliu vaikštom po miestą, ir su mumis vaikšto koks tai senas hipis. Kažką kalbam, vaizdai keičiasi prieš akis mums bekalbant. Atsiduriu bute. Randu virtuvę, ir į ją įėjęs pamatau tris hipius ir brolį, už stalo, paskendusį dūmų kamuoliuose. Prisėdu ant suolelio. Brolis perduoda suktinę šalia manes sėdinčiam hipiui, su kuriuo vaikščiojom po miestą, o šis perduoda suktinę man. Priešais mane sėdi hipė moteris ir kažką tyliai sako. Aš pagalvoju, kad jei jau brolis apturėjo suktinę, tai galiu ir aš. Drebančiom rankom graibstau tą suktinę, iš hipariko sėdinčio šalia, rankų. Man pavyksta ir drebančiom rankom kišu ją, tarp rodomojo ir vidurinio pirštų, gniaužiu kumštį ir kišu jį prie burnos. Dar visas tartu. Įtraukiu dūmą, ir perduodu sukalą moteriai priešais. Išpučiu.

Pabundu. Užsimerkiu.

Juoda. Pagalvoju "taigi aš sapnuoju. Noriu pamatyt dabar dangų. Ne, ne, žolę, žolynus, jais apaugusias kalveles. Šūdas. Noriu skristi". Padangė, ar dangus, žodžiu aukštai ore. Skrendu aš ir šalia dar kažkokia moteris. Stebiu tai iš šalies. Skrendu, skrendu, skrendu. Staiga atsitrenkiu į palmę ir išlendu iš jos vainiko, kaip per kokį multiplikacinį filmuką. Juokiuosi. Matau save iš šono besijuokiantį palmės vainike. Tuo pačiu matau save gulintį lovoje, atsimerkusį su žaliai blizgančiom akim.

Pabundu.

Paskutinis.

Prieš akis iškyla rytietiškas senoviškas miestas. Namai visi vienodi, su medniais, rudai nudažytais, rastais ir baltom sienom. Pilki riesti stogai. Vaizdas pasisuka į dešinę ir kyla į viršu. Kadangi visi namai vienodi ir simetriškai sustatyti, matosi gražus vaizdelis. O namų tiek daug... Ir kažkioj kaip ir miesto aikštėj matosi didelis bokštas. Klaojau po tą miestą, ir vienoje gatvelėje pamačiau driežą. Galvoj išgirdau jo, turbūt, lotynišką pavadinimą. Jis buvo žalsvas, su tamsiai žaliais ratilais ant kūno šonų. Oda plonytė, regis jog persimato kaulai. Tad seku paskui šį driežą keletą žingsnių, ir iš už akmens iššoka maža, salotinės spalvos varlytė. Tas pats balsas viduje sako "šis driežas minta mažais gyvunėliais". Op ir pagauna liežuviu tą varlę, ir ta varlė su tuo visu liežuviu jau lekia į driežo burną.

Išgirstu žadintuvą. Pabundu.

Dabar tik tiek prisimenu, bet naktį daug sykių budinausi ir sunku buvo miegoti.
Tai tiek.