« Rytinis. | Main | Chavčikas. »

Nekentimas.

Manes klausė "Audreli, <...>, kas tave taip užpisa?".

Na ir ką atsakyt? Nežinau, negaliu to perteikti niekam nei žodžiais, nei gestais, nei piešiniais, nei dar kuo. Tiesiog užpisa. Užpisa, matyt, viskas. Ir tas ir anas ir kitas ir dar ir dar ir dar... Visi, matyt. Nežinau. Jau kurį laiką nemėgstu žmonių. Na galiu su jais bendraut, juoktis, gyvent, miegot, nekęst, ir t.t..., bet nekenčiu visų. Heiteris. Playa hata. Atrodo, kad ir manes visi nekenčia. Ne, čia nėra koks eilinis emo, na kažkaip pochui jei kas nekenčia. Taip yra ir tiek. Ką, čia verksiu dabar "vai vai vai kaip blogai, manes nekenčia žmogai". Dar suprantu, kad nekenčiu ir saves. Kaip čia taip gaunasi? Nežinau. Neklausk. Teisiog suprantu, kad aš, kaip ir tu, kuris skaitai, ar neskaitai, esam dar vieni gyvuliai. Ne į temą čia buvo kažkaip gal. Na bet pochui. Tiesiog yra taip, kad visi visų nekenčia. Su tuo aš susitaikiau, ir priimu tai kaip eilinį gyvenimišką reikalą. Tokį kaip saulės švietimas, lapų šnarėjimas, ar karas.

Bet savaitgalį šį, ypač šeštadienį, buvo džiugu. Taip nebūna, bet taip yra. Gaila, kad kitą sykį tai bus kitaip. Nors gal ir gerai.

Bereikšmiai pokalbiai kuo toliau tuo labiau man pradeda patikt. Kalbi tam kad kalbėtum, neklausydamas ką tau sako, o pašnekovas, jei taip galima tai pavadinti, neklausydamas taves, kalba irgi bet ką. Čia nesusiję su savaitgaliu, bet ir savaitgalį taip buvo.

Dar jaučiuosi apgautas. Tiesą pasakius, taip jaučiuosiu kas dien. Kai atsikeliu, kai verdu vandenį, kai geriu, kai rūkau, kai valgau, kai kalbu, kai rašau, kai nekenčiu, kai kenčiu, kai miegu, kai groju, kai klausau... Visas gyvenimas yra tik apgaulės ir apgaulės. Apipisk kitą, tik neapsipisk pats.

Negalvokit ir neklauskit kas yra, tai yra niekas.

Beje, turiu gan gerų video apie tai, kaip mums pisa protą, apie tai kaip mus valdo, apie "tiesą", apie viską.

Tremendous success.

Gal ignoruokit ar kažką gal.

Neemo, liūdna, bet gal ir gerai.

Comments (9)

ve:

šilčiausi jausmai. no shit ;)

lainn:

o mokėtum tai perteikti muzika..

Ve, o ją, Pėter.
Lainn, bandau.

atrodo, lyg butum perskaites Zano Polio Sartre'o knyga "Sleikstulys".

qlus:

nieko nieko,

svarbu prisiminti, kad gyvenimas juda sinusoidės grafiku, todėl, jei dabar yra labai blogai, po kurio laiko bus labai gerai.

užsipisti visiems pasitaiko ;)

Tragedija, neskaičiau. Ir iš vis, kažkaip nelabai žinau ką skaityt. Iš knygų lentynos randomu sovietinės grožinės literatūros imti nesinori, nors buvau taip padaręs, ir perskaičiau K.Paustovskio "Nerami Jaunystė", ir visai nieko emo knyga. Bandysiu susigeneruot Kastanedos knygų.
Qlus, na jo, tik užpisa kalneliai šiti gerumo-blogumo.

adomas:

nichuja reikia atidaryti juodą skylę....

M.:

Kaip viskas užpisa, tai skaityk K. Vonneguto knygeles. Bent jau sukelia juoką. Jei kada bus noras, galėsiu vieną kitą duot kaip geram bičiuliui.

Adomai, rudąją.
M, dyl.

About

This page contains a single entry from the blog posted on May 26, 2008 12:30 PM.

The previous post in this blog was Rytinis..

The next post in this blog is Chavčikas..

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35