Audro

Tikėjimo žodis. Juokinga.

Taigi, tuoj išvarau į Rygą. Ryl big fiš. Tiesą pasakius, niekad jie man nepatiko, bet paklausius gyvai gal pasikeis nuomonė, nors smarkiai tuo abejoju. Bet neprišikęs griovio nesakyk op.

Dar skambučio sulaukiau. Vakar ieškojau darbo kokio tai, tai atradau kažkokią valytojų įmonę. Užpildžiau puslapyje anketą, ir ką tu ką tu. Paskambino čia prieš pusvalandį, sako atvaryk, pakalbėsim. Tai sakau nebent ryt. Buvo šiokia tokia tyla po to, sako nu ok, dešimtą. Tai sakau ok. Bet paskui pgalvojau kad visai ne ok, bo kaip čia dabar taip, gi rygon varau. Na kaip nors, ką nors.

Dar pastebėjau, kad nebeturiu švarių maikių, tai pasiknisęs radau vieną. Biškį per maža ir per plona, bet pochui. Jei nueičiau į klubą su tokia, tai būčiau populiarus. Aha aha.

Vėl pasinešiau ant ręęęęępo. Ama niga rapa gangsta. Čia viskas prasidėjo nuo to, kad per Adomėlio išleistuvęs valgėm pyago ir ėjom į mergeles. Tai ten reikalavau paleist rępo. Paleido. Buvo gerai. Paskui pasiėmiau kažkada CD iš jų. O va užvakar parsisiunčiau Promoe (išgirdęs balsą galvoji, kad juodaodis, bet ne, ilgadredis baltas kaip pieno puta skandinavas, vis tik, white boys can rhyme) albumus bene visus. Tai jėga. Long Distance Runner ir These Walls Don't Lie. Long Distance Runner tai toks gabalas, kur ilgai važiuojant kur nors ir žiūrint pro langą tinka.

Tai tiek.