aviečių blynai su braškių uogiene
atsimerkiu, kūnas dega, viskas nuo pirštų galų iki akies rainelės. Nežinau kiek laiko čia šitaip guliu. laikrodžio rodyklės suka ratus atgal.
rengiuosi ant kėdės numestą švarką, išeinu.
Cigaretė, kurios kartų prieskonį jaučiu burnoje, o pakėlęs ranką matau tik susmilkusią nuoruką
šalti vėjo pirštai iškart ima žnybti, nesistenk aš pats pasirinkau šitai.
kad tai nesibaigtų, ilgas lanku užsirietęs kelias, sausų lapų čežėjimas po kojomis ir ritmingas sustingusio pado kaukšėjimas. ne, nereikia gražos, niekada juk ir nereikėjo. matuoju tiksliai išklotas šaligatvio plyteles. vėjas drąsiai plėšo nuo medžių bronzinius lapus. Įsibėgėju, pašokęs nuplėšiu vieną ir aš, paskutinį, rankoje jis sutrupa ir nudažo ją variu, dabar ir tu likai visiškai nuogas. jau trečias eilėje. ateis pavasaris. aš irgi noriu buti kaip šaltas rudens vėjas. staiga imu plėšyti lapus nuo dar vieno sauso stagaro. O kam? juk viršutinių nepasieksiu, bet juos pasieksi tu. Pyksti? bet kam, jug lapų užteks mums abiems. dabar pats čiumpi paskutinį ir prispaudi jį prie pakelės stulpo. Sakai - žiūrėk! Į ką? pakeliu akis. viskas aplink netikra. tai tik butaforijos, kurias męs pasistatėm, kurim męs tikim. tau į palukus pripynėm geležies ir betono. bet tu vistiek veržiesi, ar labai skauda? Dumblinos balos apsitraukė ledu, plonyčiu. o jau greit galėsiu tvirtai lipti ant jo, ir tu tada turėsi kur šėlti. Nieks nesivels tau į garbanas. Kažkas vieną lukštą jau suskaldė, mažyčiai trikampiai žėri tarsi krištolo taurės paviršius, pakeliu akis. Velniop - kad tai būtu saulė, mėnulis, kasnors. Žinau ko dabar negali. Griebiu nuo žemės akmenį ir sviedžiu tolyn, kažkur priešais žvaigždė jis dingsta ir nuskrenda tik dar vienas varinis lapas. Gali. Bet dabar aš galiu tau padėti. Męs kaip tie akmenukai, jaučiamės tvirti ir saugųs čia, bet tereikia mus pametėti, ir nuskrisim bronzos ar vario ašmenimis.
Kad tai nesibaigtų, šitas kelias, lapų čežėjimas.
Gal nereikėjau tau akmens lapu nuskraidinti? jis buvo akmeniu. Gal buvo laimingas?
Trumpi pastabai: tai ne apie meilę, ne apie blogą gyvenimą.