« milžinai | Main | aviečių blynai su braškių uogiene »

atsitiktinumas

kai jau tikrai viskas trypiama ir mindoma, pasirodo lietus gali tapti trokštamesnis už betkokia saulę, o vėjas toks šiltas.
ir vistiek tai nevisai tik spektaklis. ir netik kaukė. toks buvau, toks lieku. tik prisidedu dar ka nors, kaip tame ++
maža neklaužadiška puokštė žiedlapių, ji ima ir pabyra, ilgai kaupta ir tvirtai suirišta, vistiek pabyra per kelias sekundes ir negaliu sakyt kad be to buvo bent kiek geriau, priešingai. juk daug ir tiesiai pasakyta. Condoleo et congratulor. nejaugi viskas taip paprasta ir akivaizdu. todėl niekuo ir nebesistebiu. dabar turiu ir leidima šokinėt nuo pastatų ir gyvas atsistoti apačioj. galiu nebeeiti miegot, tada ryte nebus sunku keltis.

atsiprašau, gal tai atrodys kaip priešiškumas bet kas yra riksme kai šitokia muzika egzistuoja.
tik visu garsu ir užsimerkus pirštais per stygas jų nesuvirpinant. ima krėsti šaltis bet tik to ir norisi.
žmonės ne ten jieškojo ginklų ir netaip žudė vienas kitą

Cause sometimes it seems like this world's closing in on me
And there's no way of breaking free

Sometimes I wanna give up
Wanna give in
Wanna quit the fight
Then one look at you

When I see you smile
I can face the world