ares

šeštadienis, rytas, tuščia galva, nei sugebėjimo nei jokio noro ka nors mastyt.. žaidžiam gudrų žaidimą, partija vidutiniškai pralaimiu per 4 minutes ir laimingas einu rukyt. atsiprašau kolegu kuriem tai gal ir nepasirode taip smagu.
tada varom i soda, ir prie visu dvieju suknistu dienų prisidedam vagystę.
viskas šaunu, viskas gerai truputi pasimuistom ir didijį grynų griausmą iškeičiam į ramų smegenų trynimo vakarą.
sekmadienį naujienos, pusbrolis iš Ruklos, sako viskas zajebys.
teta sako kodėl nestojau i mediciną.
tėvas geria ir išviso nekalba.
pasibastau po mišką ir traukiu dar 5 dienom į betoninę dėžutę.
stiklinė obuolių vyno prieš miegą ir nauja savaitė.

Posted by at 0:03 | Permalink

mes pasistatėme sau plieno ir akmens kalėjmą
susikaustėme grandinėmis ir susiveržėme odiniais diržais
mes pasislėpėme po lastelių ir atomų skuduru,
mes sulindome į savo gleivių kiautą.
bet pamiršome užkimšti paskutines dvi skyles
pro kurias laikas nuo laiko vis išsiveržia vidus.
mes jaučiamės saugūs bet kvailai bijome visko ką paslėpėme.
visos penkios dienos, visi skaitiniai ir veikla susidėjo
ir pagimdė viena dideli abejoniu ir nenuovokumo gniutula.
tada ir nesamoningai imi saugotis,
sakai aš nieko nenoriu suvokti ar bandyt pažinti, tampi kvailiu.
ir visa dieną, kai į kamuolį viniojasi paskutinis siūlas
galvoji apie partija, taurę vyno, ir tą kuriam gali bent truputi visko išliet.
o čia linksmi veidai, nuostabūs gyvenimo meistrai.
ne čia vėl patekai.
dar labaiu suvoki savo nemokšišką kvailumą.
ir net nebesinori eit miegot,
nes vėl baisu kad rytas viska ištaškys į skutelius.
viska ko nėra.

ant stalo išrieda mažyčiai abrikosiniai rutuliukai jie daužosi viens į kitą ir byra ant žemės. visai taip kaip nuo visko aplink save dabar subyri tu. į mažyčius abrikosinius rutuliukus.

Posted by at 21:59 | Permalink

o gavosi viskas netyčia
tik išvažiavus spaustis fizikos.
naujienos, operacijos
trys mįslės vakare ir kaip žalias žiogas džiaugiesi i namus parėjęs
randi užvakarykščių blynų
ir paskaitai filosofijos konspektą.
visa savaitė įspudinga
stogai, kabinetai. veja.
ir sienom laipiosiu nuo ateinančios.

Posted by at 0:30 | Permalink

biblioteka ir alus miškely tarp protingėjimo minučių, o ar žinot kas būtu jei dingtu sekundė? pasirodo menka tai bėda pasitelkę į pagalbą daleles męs nesunkiai ją atskaičiuotumėm.
dviratis ir mergaitė prospekte reklaminiu popierėlius besitaikanti brukštelti per kaklą, idealu, nužudimo įrankis - popierius
laideliai pavilnį, puikus maistas truputis filmo dar laidelių cigaretė ir keistokas nežinomas kelias namo.
nesuprastos raidės, kruopelė nujaučiamo sarkazmo.
paskutinis vasaros mėnuo atnešė daug, gal net nepelnytai, ruduo irgi. Ir daug mažų ar didesnių popierėlių, minčių ir atsiminimų bet didelis tingėjimas kažką aprašinėt tad gal vėliau.
o dabar tai : vat ir va kaip

Posted by at 0:39 | Permalink | Comments (1)