ares

ehei sveikas niekingai mažas žmogau. Taip į tave kreipiuosi, tu tu. net verkti nebegaliu. jaučiu kad noriu, tikrai noriu verkt, kad viskas ištekėtų, o nebegalu tik juokuosi savo idijotišku juoku. gal po truputi iškrapštom viską iš vidaus , gal bus geriau. o kam, kodėl turėtu būt geriau kodėl? įdomu ko vertas gyvenimas jei nebūtų jame taves? tiap psichologija. save, kitus suprast. matai, ta maza taškelį, jio va ta, priešais. tas taškelis tave myli. o kur pasaulio kraštas? jau amžius kaip įrodinėjam jog jo nėra, bet taškas egzistuoja.
tu juk nedavei man progos rašyt tau to. ar atspėtum ką aš noriu tau rašyt, kalbėt ir duot. niekada. o ir nereikia. visada galima būti ir padėti, bet niekada kai reikia tau pačiam. Kodėl taip neišiena verkti. O matai, visada galvojau kad reikia stipraus ir pasitiknčio visada slėpiau savo baimes ir dvejones, norėjau būti tas, tas ramstis, ta pagalba. tokiu ir likau, liksiu. o i žodžius neįsiklausiau, kad nori mažo ir nori juo rūpintis. Ar galima taip jau gailėtis savo progų? juk turėjau jų, bet bijojau, tiesiog bijojau pasakyt išeinam, tiesiog dabar va čia. dingstam. Na kam tu sakai "aš nežinau"? kodėl kai pasakau "čia myliu tiktai aš" tu sakai jog nežinau. gerai kad po velniu jau nebedauk, jau ryta reikia pastangų išlipt iš lovos, judėt, galvot. gerai kad greitai jau neblipsiu. matai visai įdomu taip. na ne vistiek aš visada turėsiu vieną gražų, viena į priekį pasiruošes. dar keturias dienas palauk. kad pajudėti jėgų man suteikia tik tavo veidas. kam reikia prikelti lavoną? ištraukt iš šaldytuvo, sušildyt ir paleisti eiti. tiesiai, i priekį kur kojos veda. ai nebereiks jau traukt revolverio iš stalčiaus, tik peilį pasiimt kai šoksiu. virves nupjaut. baisu, kaip mažas vaikas, ką negali suprast? negali priimt ir susitaikyt? atrodo viskas ka darai teisinga. kryptis kuria eini gera. bet nematai po kojom sninga. ir akmenys į kelią sminga. gali skaičiuot žingsnius, ritminga? atspėti posūkius, prasminga? bet negali pasiekt. niekinga. sena istorija kai iš tamsos jis pamato tą kuri turi, yra ir švyti. ir kas toliau? taspat. gi šitiek prirašyta, o vistiek negali pamatyt kad tau bus lygiai taip kaip ir visada, nes čia niekas nesikeičia, čia viskas taip pat. tiesiog nusipjauk virves ir rytais nebesikelk. gal pagaliau turėsi ko taip trokši? ramybę. na eksperimentatoriai mokslininkai prisižaidėt? kam įsodinot kyborgui smegenis, kam suteikėt jausmus jam. gyvenimą parodėt kam ir meilę. ir sunaikint nedrystat ir saugojat dabar. bet nesuprantat ir valdyt nemokat. na ka ekperimentatorai prisižaidėt? ir vistiek netiki, žianu aš ir pats žaidžiu, žodžių šaradas.

tik reikia rasšyti popieriuje, bet jis baisus, jis neatleidžia klaidų ir neteisybės. dar palaukime truputį, juk vistiek. kovot negalima pasiduot. na kasnors, ar mokate skirybą tai kur kablelis, taškas.