mirtis
kažkaip ji pasirodo visai ne giltinės pavidalu.
viskas kaip versle, įvikis, organizaciniai klausimai po to seks išvados ir gyvenimas vėl eis sava vaga.
jio jau kogero pasiekiau savo taip trokštą lygi, zombio. kuriam visiškai taippat.
nežinau, viskas sutrigubėja taip reikia elgtis taip pats manau kad reiktu ir dar kažkaip jaučiuosi.
visiškai svetimai. labai gražiai paaiškėja žmonės kurių labiausiai svetimi, visgi tai tie trys su kuriais esu bendroj erdvėj kasdien.
taip taip aš nesuprantu jūsų požiūrio, tikėjimo, taip aš negerbiu.
vėl ašaros ir organizacija, apsimestinumas, tikrai? labai jau aiškai matosi kaip žmonės elgiasi prieš ir po. ir nebandyk apie tai kalbėti, tu kuris negerbi nieko.
visgi viskas aplinkui svetima tai kas arčiausiai dabar tuo įsitikinau neabejotinai. Viskas tylomis ir su slaptumo šydu, viskas kartojama.
tik tas veinas žmogus yra su kuriu norėčiau dabar būti, ne neilgai tik pasakyti. žodį.
kad gal visgi nesijauščiau tokiu visišku zombiu.