Naktį
Tuoj išlįs nevaldomas jausmų padaras iš manęs. Alkanas. Ir jis pasirodys tik sutemus. Sujauks viską. Uždusins mane. Nes mum negalima egzistuot kartu vienu metu. Pakvaišęs padaras reikalauja aukų- negalima tokiais momentais būt vienai. Reikia susikabint rankom. Naktį. Kai išnyksta pasaulio ribos. Šiltą naktį, kai mėlyna spalva šviečia virš manęs. Kvepianti šiluma. Lengva..ir man skaudžiai gera...
Comments
naktį nebūna benamių
Posted by: domicėlė buvo luk | June 17, 2004 10:18 PM
Nežiūrėk naktim į šviesų mėlyną dangų. Jis tik tyčiojasi iš tavęs. Vieną dieną jis tave suvalgys.
Posted by: cng | June 18, 2004 12:19 AM