Juanita*

po geros savaites produktyvaus darbo, leidausi tinginiauti su pretekstu. gerai isejo. blogai isejo.
leidau sau nuliusti, leidau sau verkti ir suspaudus asaras rasyti laiska agnei. Rasyti apie tai kas buvo iki siandien vakaro apie save. linksmai rasyti, kad ji neliudetu. Matyt kad ir as dabar neverkciau ir saltai tarciau LABANAKT.
taip sunku ziureti pro langa, nematyti sniego ir atvaizdo kuriame susikaupe visa salcio dregme.
Susimoviau. susilipdziau ir suduzau ir milijona mazyciu samysiu bei dirbtiniu pasnekovo Zhiovuliu telefonu ragelyje, kad greiciau padetu rageli, kad nesusimauciau ir nepisciau proto...
einu nemiegot miego, einu slapintis i lova mazais ydu laseliais. tramdysiu pasiuteliska egoizma ir naujos dienos jausma, ak gericiau greiciau, noriu jau but pabudus, noriu atsikelti prasau.
nevalykit monitoriu nuo lasu, ju nesumazhes.
Tirshta ir neskanu nuo vakaro.