11Y4

Pažiūrėjau į komentarų skiltį ir „аж ахнул“ - 154 nuomonės „pending“ ir laukia patvirtinimo!

Vėl grįžtame prie cenzūros tematikos.
Kaip be jos mūsų išprotėjusiame pasaulyje?!

Spam filtrai yra puiki laisvės ribų iliustracija.
Etiketas ir bendravimo taisyklės kartais vadinamos esminėmis (essential) normomis.
Toks kilnus pavadinimas tokiems nereikšmingiems dalykams buvo suteiktas,
kadangi be tokių normų galimybės patekti į konkrečią socialinę grupę ir dalyvauti jos veikloje
yra smarkiai, jeigu nepasakytume, kad visai apribotos.
Mandagus robotas, neįkyriai reklamuojantis maudimosi kostiumėlius visgi turi teisę pasisakyti.
Toks robotas žino, jog būti išgirstam vieną kartą yra daug geriau negu būti neišgirstam keturiasdešimt kartų.
Aišku, sankcijos nevisada yra veiksmingos, o ateiviai dažnai netgi nesitiki arba nenori susilaukti pritarimo.
Galbūt bendravimo kultūrai ir socialinio kapitalo formoms reikėtų skirti atskirą diskusiją, bet ne šiandien.

Šis postas skirtas kiek kitokiai temai:
„Kokie yra individualūs būdai filtruoti „informacinį triukšmą“ ir žemos kokybės informaciją tinkle?“

Tarkime, pasirinkdami vaidybinį arba dokumentinį filmą peržiūrai nuomos punkte atkreipiame dėmesį į režisieriaus pavardę, apdovanojimus ir nominacijas,
pagaminimo metus, aktorius, kilmės šalį, žanrą ir paveiksliuką ant viršelio.
Dar galime iš anksto pamatyti anonsą, paklausyti draugų, paskaityti laikraščius ir pasižiūrėti reitingus IMDB dot kom.
Pakankamai daug indikatorių – galbūt netgi perdaug.

Knygos irgi neišimtis: autorius, leidykla, žanras, draugai ir kitokie autoritetai, recenzijos, kaina.
Tikrai galima pasimesti - galu gale perskaityti kokį mėšlą vietoj „Jaunojo Verterio kančių“,
kurios yra sunkiai sulyginamos su knygyno ar bibliotekos kliento kančiomis.

Bet du ankstesni atvejai atrodo juokingi palyginus su VĖVĖVĖ klientų problemomis.
Ką daryti? Kur eiti? Kaip atskirti tiesą nuo melo, šūdą nuo aukso ir magiją nuo mokslo?
Ar pasitikėti tiktai klonavimui imliems informacijos šaltiniais, kurie turi ir popierinę,
ir tele-radio-garsinę-vaizdinę, ir hipertekstinę formas bei akademinėmis duomenų bazėmis?
Kaip sumažinti paieškos laiką ir akių nuovargį?
Dažnai yra itin sunku pasirinkti netgi iš turimų autoritetų.
O ką daryti, kai tokių autoritetų arba atsakymų ieškai ir jaunatviškai vis bijai,
kad tau ir vėl tuoj pat, švelniai tariant, kvaišins galvą?

Norėčiau išgirsti jūsų euristinio algoritmo istoriją su pagrindine prielaida:

Internet Is Not Just For Fun – Internet Is For SERIOUS Fun !