" /> 11Y4: Dicembre 2004 Archives

« Novembre 2004 | Main | Gennaio 2005 »

14.12.04

Long live, Molvania!

Atsižvelgiant į vis didėjantį electro-clash ir pacifistinės retorikos populiarumą, būtų nelengva surasti tinkamesnį kandidatą į geriausią šių metų Europos hitą.
Nelaimei aplinkybės susiklostė taip, kad ši kompozicija nedalyvavo oficialiose varžybose,tačiau tai mums netrukdo prisipažinti,
jog grupė Zlad!,
virtuoziškai suderinusi gilų socialinės problematikos suvokimą su itin originaliu video performansu ir vokaliniais-instrumentaliniais sugebėjimais užkariavo mūsų širdis.

Plačiau apie grupę ir unikalų Molvanijos kraštą. čia

09.12.04

Ar Ameriką irgi galima mylėti? Taip!

Leonidas Donskis: Aš myliu Ameriką

http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_232638
............................................................
Paprasti europiečiai mėgo amerikiečių filmus, madas ir apskritai jų kultūros demokratizmą. Tad nemeilė JAV buvo (didele dalimi ir tebelieka) visų pirma Prancūzijos ir Vokietijos elito problema. Bet sykiu reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais neigiamas požiūris į JAV tapo gerokai masiškesniu reiškiniu Europoje ir persimetė į tokias šalis kaip Švedija, Austrija, Graikija, Belgija.

Vis dažniau pabrėžiamas JAV kultūrinis imperializmas, "greito maisto" ir Holivudo vyravimas pasaulyje, beširdis JAV kapitalizmas ir stambiųjų verslo korporacijų diktuojama globalizacijos logika, kurią JAV esą brutaliai primeta visam pasauliui. Tad antiamerikanizmas natūraliai ir lengvai prigyja tarp kapitalizmo ir globalizacijos nekenčiančių Europos kairuolių - komunistų, socialistų, anarchistų, antiglobalistų, ekologistų, "žaliųjų" ir pan.

Ar Amerika kuria tik kičą ir masinę kultūrą?

Netiesa, kad JAV kuria tik kičą ir masinę kultūrą. Tai dažnai peršama mintis, kurią skleisti ir rimtai traktuoti gali tik žmonės, menkai susiję su intelektiniu gyvenimu. JAV universitetai yra geriausi pasaulyje, ne vienas jų pranoksta net ir legendinius Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos universitetus.

JAV akademinis gyvenimas ir mokslas jau seniai diktuoja madas visame pasaulyje - įdomiausi dalykai humanitariniuose ir socialiniuose moksluose vyksta JAV, o gamtos ir technikos mokslų srityje JAV yra net pavojingai toli už savęs palikusios Europą (tai, beje, ES ir liūdina - šiuo metu didžiulės pastangos ir lėšos yra metamos mėginant kaip nors sumažinti šį Europos atsilikimą nuo JAV).

JAV muziejai yra nuostabūs - kas lankėsi Metropoliteno meno muziejuje, Guggenheimo galerijoje, Fricko kolekcijoje, Čikagos meno institute ar Moderniojo meno muziejuje Niujorke, puikiai žino, kad tai yra didžiausi moderniojo meno lobynai.

JAV spauda ir kultūros leidiniai taip pat turi didžiausią paklausą pasaulyje. "The New York Review of Books" yra tiesiog neprilygstamas literatūros ir humanitarinių mokslų knygų recenzijų žurnalas. O dažnai prikišamas Holivudas taip pat nėra vienareikšmiškai vertintinas reiškinys - ir jame sukuriama gerų filmų (nors prastų gerokai daugiau). O ką jau kalbėti apie nekomercinio JAV kino korifėjus - Woody Alleną, Wayne'ą Wangą, Jimą Jarmushą...

Tad viskas yra kaip tik priešingai - JAV yra kultūriniu ir intelektiniu požiūriu pasaulyje pirmaujanti šalis. Jos karikatūrinimas yra tiesiog nerimtas dalykas, kuriuo užsiimti gali tik provincialūs, menko išsilavinimo ir stereotipų įkalintys žmonės arba ekscentrikai ir snobai.

Pavojus taikai?

Gerokai rimtesnis priekaištas, metamas JAV, yra karai, į kuriuos ji įsipainioja ir įpainioja kitus. Pacifistinei Europai tai yra bene rimčiausias kontrargumentas prieš JAV. Taip, tiesos čia esama. Amerika yra galinga šalis ir neretai veliasi į pavojingus galios žaidimus, kurie destabilizuoja padėtį kai kuriose šalyse.

JAV iš tikrųjų nusikalto japonų tautai - galima kalbėti ką tik nori apie atominės bombos panaudojimo neišvengiamumą ano meto situacijoje, bet tai niekaip nepateisina civilių ir apskritai niekuo dėtų žmonių masinio išžudymo. Kariavimas ne ginantis, o mėginant spręsti technines ir politines problemas yra sunkiai pateisinamas. Tai tiesa.
...............................................................

07.12.04

padvigubėjusi indeksacija

Prieš metus pagrindiniame blog'o puslapyje
(kairėje) įdėjau nuorodą į google.com
su tokiu komentaru:
"unique regulator in chaos
of more than 4,285,199,774 outputs".

Dabar komentarą reikėtų patikslinti "as in October 2003":
šiuo metu šis skaičius yra 8 058 044 651.

Būtų įdomu pamatyti google indeksacijos progresiją,
dabar vėlgi google pagalba ir pasistengsime tai padaryti:)

pradžiai štai toks postas:

cityneil
Just out of interest, has anyone been sad enough to keep track of how many pages Google claims to have indexed over the last few years. I remember about 4 years ago (I'm a bit vague about the time) when you went to the home page it said 'Google has 14,994 pages indexed'. It stayed at this number for ages, then shot up to, I think 25,000 and then I lost track. Anyone help me or have I got too much time on my hands?

Paskui kaip ir dera "lyderiams" optimizmu persmelktas googleblog/2004/11/

Praeitų metų Google Indexing Limit Rumour (pastebėkite skaičius beveik sutampa su manuoju: 4,294,967,296 / 4,285,199,774 :)

Pabaigai Wikipedia a boat zeh sub-jacked

As of November 2004, Google has indexed 8.05 billion (8.05 × 109) webpages, 880 million images, and 845 million Usenet messages — in total, over 9.5 billion (9.5 × 109) items.

ir pagaliau Wayback Machine pagalba:

Google Index size

~ 1998: ~ 25,000,000
August 2000: 1,060,000,000
January 2002: 2,073,000,000
February 2003: 3,083,000,000
September 2004: 4,285,000,000
November 2004: 8,058,044,651 web pages, 880,000,000 images, 845,000,000 messages, 4,500 news sources

Po "milijardas plius" kiekvienais metais nuo 1999 ir staiga plius keturi milijardai per du mėnesius. kas gi atsitiko?


Nors dar neaišku, kada bus pasiektas kiekybinis-etimologinis google idealas t.y. Googol:)

1 googol=
10,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000

sportas - jėga !

Žiema - moralistų metas

Dauguma žmonių supranta, jog sportas yra priemonė,
reikalinga ilgalaikiam svarbaus sveikatos-resurso prisisavinimui.
Šiek tiek sunkiau yra su šio teorinio žinojimo pavertimu praktika.

Liaudies išmintis antraštėje yra neveiksminga,
nes sveikata dažniausiai matuojama negatyviai
t.y. pagal jos stokojimo požymius.
Šiuolaikinė medicina kol kas remiasi patologijos principu.
Sveikas žmogus yra tas, kuris neserga.

Profesionalūs sportininkai yra painus atvejis:
ar rezultatyvumas turėtų būti traktuojamas kaip šalutinis ar tiesioginis (fizinės) sveikatos požymis?
Ar čia tas pats identifikacijos principas
kaip ir patelių skaičius pas stipriausią patiną bandoje?

Kokios yra veiksmingiausios įtikinėjimo strategijos žmogaus,
dirbančio mažai fizinės (raumenų) jėgos reikalaujantį darbą?

"Sportas-jėga!" yra šiek tiek pasenusi sentencija.
Pastangos apsaugoti žmogų nuo fizinės jėgos kaip prievartos pavojaus,
neišvengiamai deformavo asociatyvinius ryšius su jėgos samprata,
ją beveik visai ištumė sloganai:
"Ryšiai-jėga!" "Kompas-galva!" "Filmas-gyvenimas!"
"Laikas-pinigai!" "Informacija-valdžia!" ir kiti.

Kaip lavinti atrofavusias galunes?

Ar skrajutės is gym'ų išgelbės žmogų protingąjį nuo regreso
į homo radikuliticus-hemoroicus?