nunuodyta sąmonė
Atrodo supratau apie ką šis žodžių junginys.
Atmetus orus, nepadarytus darbus,
įkyrius norų ir galimybių nesutapimus,
madingo žodelio „tapsmas“ gaminamas nuotaikas,
neįgalios pelėdos būdravimo būseną ir miegą,
lieka tai, ko neina taip lengvai atsikratyti.
Sąmonė pripratusi prie mazochizmo ir emocinių nuodų.
Optimizmo bangos kyla dirbtinai kaip busimieji kankinimo objektai.
Endofrinų gamyba čia siejasi su natūralios šypsenos ir geros nuotaikos slopinimu.
Šios sąmonės opijaus fabrikėlis –
nuoboda-demagogas ir skepsio koncentratas.
Būsena, iš kurios sunku pasprukti:
liaudies išmintis ir psichoterapeutai, dirbtinis apsvaigimas ir seksas,
estetiniai malonumai, smurtas ir neapykanta kitiems,
meditacija ir savęs žalojimas nesuteikia reikiamos detoksikacijos.
Atsakymų lašelinę reikėtų kišti tiesiai į kurčią ausį.
Gal tikėjimo piliulės ?
Kantrybės pleistrai ?
Iniciatyvos kompresai?
Abejoju...