zhala

vadinasi sedziu as savo naujuose namuose ir jau savaite nesugebu nueiti iki juros. o galvoje destosi mano einancio smeliu paveikslas. vejas plesia galvos apdangala ir stengiasi isiskverbt i menkiausia plyseli. jokio horizonto nera, nes pilkas vanduo atspindi dar pilkesni dangu ir atvirksciai.
klik klak! butu gera nuotrauka, bet nera padaro su teisingom rankom. kuris sugebetu ispildyt mano pedantiskas uzgaidas.

bet hey! jei kam rupi, as vis dar gyvas.