« nebera ko laukti... | Main | night shift »

tarp cia ir ten.

stovejau ant atbrailos...
po kojom buvo ilgas kelias kristi...
virs galvos ryskios zvaigzdes...
o vejas kiaurai perpute mano plona skranda nes daugiau rubu neturejau...
ir nese smeli man i akis ir vele pirmasias ziemos snaiges i mano plaukus...
ir supratau kad tokio mazo zingsnelio tereikia tarp "cia" ir "ten"...

Comments

brr...jausmas lyg ziuretum,kaip tau brangus zmogus erzina,svyruodamas ant skardzio krasto arba virpanciu begiu:) prasau,nereikia,del taves dusauju vakarais...