zhala

as blogai funkcionuoju. taip ne visu pajegumu.
visame kame. aplink esantys daiktai taip pat. psichine savijauta sudina. fizine sveikata vis dazniau parodo kad jos paprasciausiai nera. darbai kuriuos darau buna sleivi ir kreivi. ir tai cia tik tada jei juos pabaigiu. drabuziai plysta kai meginu juos apsirengti. vienas batas trina koja. mobilus telefonas tai issikrauna ir issijungia tai nera rysio vilniaus centre. kompiuteri reikia pastoviai spardyti koja kad neburgztu. vakar cd plejeris iskepe. ir dar nusideginau ranka kai meginau is jo isimti karsta ir kazkoki aptirpusi elementa. ir kai galu gale rysys atsiranda ir skambini visiems is eiles noredamas susirasti miela ir nuosirdu sugerova niekas nekelia ragelio arba sako jog ryt/poryt egzaminas ir reikia dachuja mokytis. tada ispjaudai paskutinius vilties lasus ir nieko nepeses keliauji namo kad vos tik izenges pro duris gautum pries pora valandu rasyta bet kazkodel kazkur erdveje pasiklydusi ir tik dabar tave atradusi eSeMeS kviecianti prisiliuobt iki zemes graibymo. tada jau pradedi spjaudytis neviltimi ir eini ziureti televizoriaus kuris snypscia ir vaizdas dvejinasi/trejinasi nes kad ir kaip stengiesi nepavyksta sureguliuoti antenos.