xdirtx

salta

- tik pasižiūrėk į saulę! ten, už debesų!
- kokia graži.. aš niekad dar nemačiau jos tokios..
- taip, graži ir negailestinga kaip ryto žadintuvas, ir net baisesnė už jį.
- kodėl?
- saulė degina laiką, o žadintuvas tik primena apie jį.
- bet kitaip ir negali būti..?
- žinau, tai neišvengiama. užtat kokia ji graži, žudydama mus, ji šypsosi šviesos spinduliais, tik pasižiūrėk į ją! ten, už debesų!
- aha.. bet aš vis tiek bijau.
- ko?
- bijau šokti..
- ahahaha! tu toks juokingas! ką gi tu darysi, jei nešoksi? liksi čia vienas?
- nežinau.. galbūt aš išlipsiu ten, kur nusileis ekipažas. kur skrenda šis lėktuvas?
- aš nežinau. nemanau, kad kažkas žinotų. likome tik aš ir tu. daugiau čia nieko nėra. svarbu ne kur, o kiek.
- kiek?
- kiek laiko mes dar turime. kiek laiko dar turime apsispręsti. knygos dega labai greitai. iš pradžių metraščiai, po to senovės, viduramžių literatūra, po to modernioji, ir post-modernioji.. po velnių, kodėl jos nedega iš kito šono? su mielu noru palaukčiau dar kiek! bet dabar, metas apsispręst, metas šokt kartu ar likti čia amžiams. na?
- nežinau. ten taip šalta. bijau, kad nespėjęs prisiliesti prie žemės, pavirsiu beprasmiu ledo luitu.
- ir puiku!
- ?
- „įšalti į ledą ir amžinai žiūrėti į saulę“! kaip romantiška!
- bet romantizmas jau sudegė, girdėjau Don Kichotą kovojant su variklių ugnim.
- o aš negirdėjau, pasiruošk šokiui!
- bet.. bet kur gi mano parašiutas?! čia tik keletas virvių!
- jis tau prieš akis! iššokęs, kabinkis iš visų jėgų, neabejok ir nebijok, debesys tik atrodo neapčiuopiami, bet pagalvok, kiek vandens jie laiko savy? prisimeni Bibliją? visą tvaną! tai, kad ir tave išlaikys kuo puikiausiai.. tik pamiršk ką girdėjai, matei ar žinai. debesys nekenčia cinikų.
- na, gerai, tuoj, uch… aaa… o tuuuu???...
- aš lieku saugoti knygų. aš turiu mirt paskutinė.