4-a karta pradeta skaityti knyga vis nesiduoda uzkariaujama. mano kuklios anglu kalbos pajegos nesugeba iveikti imantrios autoriaus kalbos tvirtoves.si karta musis baigesi ties 'being' ir 'having'.
is tikruju, sios savokos (+ dar viena papildoma - doing) atspindi viska, kas svarbu siuolaikines visuomenes nariui (man ir tau). galima teigti, kad kiekvienas zmogus gali pasirinkti tokia siu dalyku proporcija, kuri atrodo optimali, taciau praktiskai dazniausiai pasirinkimas yra tik menamas, nes galu gale, yra rinka (ir nereik cia apie 'paklausa-pasiula', zinom/matom, kad taip buna toli grazu ne visada), yra spektaklio visuomenes normos/taisykles, yra valdzia, kuri pasirupina, kad nebutu per daug 'doing' ir sie komponentai vienas kita puikiai papildo. ar pakankamai puikiai, kad nustociau skaityti knyga? ne, nemanau.
DeBord'as kalba apie 'being' transformacija i 'having' kaip spektaklio visuomenes isdava. ir tiesa, siuolaikineje visuomeneje 'being' taip pat yra asimiliuojamas vartotojiskos kulturos ta prasme, kad 'nori but? - turek!': kostiuma/masina/karjera, kad butum verslininkas, dredus/auskarus/Bora nasyvke, kad butum pankas. siandien tu esi ne tu, tu esi daiktai, kuriuos turi. 'turejimas' kaip savaimine vertybe. paprasta.
(offtheeverydaywall - mane krecia siurpas, kai pastebiu, kad naujai gauta medija pirmiausia uzarchyvinu diskiniu kaupikliu pavidalu, o po to vartoju (jei vartoju) - ramina tik tai, kad tarkim darau tai del kitu zmoniu, kurie gales tuo naudotis. ir nors jie naudojasi ir dekoja, vis tiek mintis, kad tai viso labo navykusi 'otmazke', o as esu spektaklio logikos isaukletas, deklasuotas, nuo pradziu iki galo jo visuomenes uzaugintas bejegis konformistas, kuris savo ieskojimus iprasminti ir nevilti pateisinti gali kiek kitokia entertainment'o rusimi ir keliamu intelektualiu bezdalu rukeliu).
kita vertus, kodel 'siuolaikineje'? kodel tik 'DeBord'as'? o anksciau? kada prasidejo spektaklis?
'senoveje' (senove apibrezkime kaip 'iki DeBord'o', o dar geriau kaip 'iki Tomo Moro') zmogus irgi buvo tai, ka turejo, taciau jis turejo daugiau nematerialiu daiktu (t.y. labiau 'being'), o materialus daiktai buvo dazniausiai jo paties sukurti (tiesiogiai arba ne, taciau zmogus zinojo kas tai per daiktas, kaip jis atsirado, kam jo reikia, kas ji padare). tarsi unikalus kuriniai. kad ir paprastas kastuvas. unique.
siuolaikineje visuomeneje nematerialus dalykai yra irgi vertinami, taciau jie vertinami naudos/pelno kontekste (velgi - materialus dalykai), arba ego kontekste (meile/draugyste/etc.). zinoma, visa tai prielaidos ir speliones, nes negalime tvirtinti nei kad 'tada' tai buvo visuotinai vertinga, nei kad dabar tai nera vertinga (mineti pvz. + galu gale, mano teoriniai pirstelejimai). taciau klausimas (pagaliau!) yra toks-
ar jau tada, 'senoveje' spektaklis buvo isigalejes visuomeneje ar jo atsiradimas yra sietinas su populiacijos augimu, arba veliau su pinigu isradimu, arba veliau su gamyba/industrializacija/progresu? t.y., kurie yra labiau teisus: ar anarcho-primitivistai sakantys, kad spektaklis susijes su civilizacija ir sugroivus ja, spektaklis neisgyventu, likes be savo erdves, ar Dzordz'as Bataj'us, kuris isplesdavo kiekviena perskaityta knygos puslapi, taip vienu metu naikindamas ir materialiaja, ir intelektualiaja nuosavybe ir nihilistiskai apeliuodamas i tai, kad spektaklis yra zmogus, kad jis yra neisvengiamas, kad jis tik stipreja, skatinamas progreso ir keicia realybe (arba jau ja pakeite). tai yra niurus pamastymai, kuriuos galime iveikti tik dar ir dar ir dar ir dar karta prisiverte itiketi svietimo galia, kuri vienintele (as kazka praleidau?gal terorizmas?ar jis ir yra 'svietimo' dalis? ar "Liepos 2osios Judejimas" 'apsviete' (pamoke?) tam tikra zmoniu skaiciu? tikrai taip. taciau ar tai Svietimo dalis. tiksliau, ar Svietimas pripazista tai esant savo dalimi? tikrai nezinau) suteikia optimistiniu gaideliu artejancios ateities garsams.
tokiu atveju mes dar turime vilti, kad 'doing' gali pakeisti arba bent paveikti esama padeti.
kita vertus, 'doing' zmonems irgi sukelia ivairiu klausimu. t.y., kai mes nezinome ar tai yra tikra, ar tai yra imitacija, mes nuleidziame rankas, nes nenorime buti imitacijos dalimi. taciau ar imanoma nebuti jos dalimi? ar autonomines zonos veikia? as nezinau. as zinau, kad yra zmoniu. individu arba nedideliu grupeliu, kurie iskrenta is spektaklio glebio. taciau dazniausiai tik tam, kad numirtu jam ant ranku.. ar yra viltis, jei spektaklis persmelkia visa ir viska iki nugaros smegenu? ar lenku turistai pilies gatvej tai tikras turizmas? ne! tikras turizmas tai visai kas kita!, noris iskart suktelt, bet gal toks 'turizmas' ir yra tikrasis, kaip ji supranta sociumas, o mano yra tik iliuzorinis idealas? t.y. jei DeBord'as ir kiti neparasytu savo knygu, tai nebutu problemos? tikrove? apgaule? pasirinkimas? ar sis tikras zudantis galvos skausmas yra irodymas, kad judame teisinga linkme?
ieskoti spektaklio spragu ir atakuoti ji siose vietose, veikti spektaklio viduje, pasirinkus geriausius vaidmenis, kurti naujus 'nereikalingus' vaidmenis, ir dikredituoti jais spektaklio galia, iseiti is proto, bet nebuti klounu.
neprilipti prie monitoriaus ekrano, negerti alaus uzupy/barbakane, nekolekcionuoti hardcore irasu.
aš tai pavargau nuo kovos su spektakliu ir nutariau, kad visas doing ir having ir being ir fucking around, kurį aš nutariau, tai ir bus tas tikras. nes sveikatos (=energijos) kiekis baigtinis, o veidrodžių karalystė begalinė. nepapisi :)
ir tas nėr blogai, niekaip nėr. užtex baliavot, einam budavot :)
Posted by: ve at August 31, 2005 12:03 PMimho tai šitas spektaklio žaidimukas yra tokis savęs atradimas epochoj ir sociume. fuck it.
geriau į tai žiūrėti ne kaip į pražūti. taip - "spektaklis vistiek tave suės". geriau žiūrėti ko nori tu - ar dar vienos užšaldytos teorijos (spektaklio) įgyvendinimo (tas, žinoma, galioja ir anarchijai), ar įsikišti į galvą, kad ateitis neužrašoma ir net ///aktyvizme/// remtis žaidimų išraitymais ir chaoso teorija. nes, po galais, kai yra Čia ir Dabar - aha, nepapisi, nei debordas nei bodriljaras.
mūsų visų gerbiamas p.l.wilsonas kartą sakė: mes tiek daug išsiaiškinome - spektaklį, simuliacinę hiperrealybę, kad 9/11 buvo organizuotas performansas - bet kas nors nuo to pasikeitė? media is the message. message is crap.
p.l.wilsonui - reikia ne tik aiskintis, bet ir veikt, tada kazkas pasikeis.
+ faktine klaida: puslapius plesyt megdavo ne Bataj'us, o Velimiras Xlebnikovas, rusu poetas-futuristas.
as suprantu, kad ir tai cia nieko nekeicia (dar prisiminus visa 'teisiu-plagiato' tusa), taciau man tiesiog noris, kad kazkas ji paskaitytu, jei skaito stai cia.
http://www.livejournal.com/users/tupikin/30156.html
dar va šitą paskaitykiet, mieli stebėtojai ir aktoriai.
ne į temą, bet šalia. :)
Posted by: ve at August 31, 2005 06:33 PMTavo blogas pirmas, kurį malonu skaityt kasdien. Ačiū už knygos nuorodą - palaikysiu tau draugiją ir perskaitysiu pats, kai įveiksiu Neskaitymo Maniją. O į klausimus pats atsakei - geras stilistikos metodas.
Posted by: Šarūnas at September 1, 2005 02:59 AM