[emo intro] po koncerto Virpesy kazkada senai-senai as stovejau visiskai oxujelintas, nuejau paskolint pinigu ir nusipirkau du ju albumus ir splita su Nikad. kazkaip labai buvo. neturiu zodziu.
[punk body] praejo nemazai laiko po ju "Ignition for a Poor Heart" ir pagalvojau, kad visai logiska, nes po tokiu albumu grupe privalo arba isirti (nemazai tokiu pvz. yra), arba suskilti i daug kitu grupiu (irgi pvz. yra), arba padaryti kazka visai kita (Refused--->The (International) Noise Conspiracy, pvz.). taciau laikas ejo, ejo ir jie pagaliau isleido nauja albuma. nenoredamas griauti kazkokiu dar vienu savo isivaizduojamu dalyku, kuri laika nesiryzau perklausyti ju albumo, po to kai nusprendziau tai padaryt, kuri laika dar Vladas tempe su kompakto davimu. pagaliau dave. paemiau ir atidejau i sali, stengdamasis neziuret i ji, kad nebutu jokio ispudzio iki detalaus susipazindinimo.
susipazindinimas ivyko ka tik. jau albumo apiforminimas kazkaip nezadejo nieko gero - vidurys tarp 'kaip visos normalios emo-screamo grupes' ir reklamines SMC atvirutes. tada paleidau muzika ir atsivertes tekstus, pradejau ekskursa i ju treciaji albuma. nuo pirmos dainos - middle-tempo, neaiskus skambesys su daugiau snekanciu, nei rekianciu vokalu. toks jausmas, kad 'tuoj-tuoj' prasides. pagrojo viena daina, po to antra, trecia... per ketvirta daina sudejau tekstus atgal i dezute ir ziurejau stiklinem akim i monitoriu... nes tas 'tuoj-tuoj' vis dar neatejo, nes visos keturios dainos pasirode kaip viena sukarpyta i gabalus, nes net 'neblogi' momentai jau buvo pagroti praeitam albume, nes jos nuobodzios kaip Adamkaus veidas... taciau 5 daina - "last call for anarchism" priverte paimti vel knygele ir daskaityt tekstus iki galo kartu su muzika. antra albumo puse siek tiek reanimuoja pirmaja - stai intensivesnis intarpas, stai boso partija is pirmo albumo, stai paskutines dvi dainos geriausiais tekstais. stai ir viskas.
[screamo outro] albumo pavadinimas taiklus. mano varganos sirdies ugnis uzgeso.
me mano geriau. o dezute ir visas apipavidalinimas nusipelno apdovanojimo! blyn, padaryta gal ir nesudetingai (neimantriai), bet man tiesiog vienas malonumas ciupinet ta kokybiska (pabreziu) popieriu ir skaityt ranka rasytus lyricsus. tegyvuoja estetika!
gyvai cof skamba/atrodo ispudingai. taip ispudingai, kad senesniu albumu nebegaliu klausyt.
aisku, kiekvienam savo. del skonio nesigincyjama ;)
nuostabus albumas.
Posted by: juanita at August 20, 2005 01:39 PMkagi. noriu pasakyt tik tai, kad bonjour tristesse nera tox stebuklingas, sprogstantis, galingas albumas kaip ignition for poor hearts, bet... perklausius albuma daugiau nei 5 kartus, suprantau, kad nereik jo taip nuvertint, nes jame ishliko senoji ugnele tik bishki shvelnesnej formoj 8) mano manymu puikus albumas. o kas liechia koncertini shio albumo atlikima, tai skambesys shiek tiek prarado savo sprogstamos jegos, kai grojo senus gabalus, tai ypach galima buvo pastebet - kraujas tiesiog vire gyslose. po koncerto tariau sau: 'del tokiu momentu verta gyvent'... cof yra ta grupe, kuri uzvalde mano shirdi ...
Posted by: vladik at August 20, 2005 09:37 PM