xdirtx

vis dar tie patys du batai, vis dar tie patys du metai.

as tik noriu nuimti batus, is pradziu kairiji, po desini. letai ir atsargiai. kaip kad sie zodziai. as prasikau du metus. pagaliau.

pagrindinis klausimas yra ar mes esame pagimdyti sistemos ir ar esame susieti su ja nematoma, nenutraukiama bambos virkstele, kuri reikstu, kad esame sistemos dalis ta prasme, kad negalesime niekad buti kitokie, nes jau is pat pradziu esame visiskai jai atsidave?
jau po to, vis dar suradus vilties likuciu kasdienio gyvenimo leksteje, galima kalbeti apie tai, kas sudaro ta leksteje pliuduriojanti masala.
tik tada galima pamastyti apie sistemos "beasmeniskuma", is to isplaukianti neatsakinguma ir praktiskai visu veiksmu pateisinima, kuris iseina is sistemos "asmeniskosios" dalies-zmogaus, taciau yra visiskai suformuotas pacios sistemos. ji sukure unikalu bio-veidrodi, kuris atspindedamas jam pateikta vaizda, sugeba tai isisamoninti kaip savo paties sukurta. butent tai leidzia smerkti zmogzudi (kas jo nesmerktu?) ir aukstinti kalejima (juk jis 'vistiek reikalingas'), kuris ta zmogzudi ir pagamino. tai tik pavyzdis, bet jis yra universalus. reikia tik keisti veikejus ir savokas. ir jis veiks. veiks ilgai ir bepriekaistingai, kol pagaliau veidrodis neskils, arba sistema neprades gaminti silikoniniu analogu. mano jau toks, bet jusu gal ne.