« kaip nerealiai | Main | curlupanddie »

o dar

ar zinot, kad RADIOHEAD anksciau vadinosi ON A FRIDAY ir tik prodiuseriams pagalvojus, kad pavadinimas ne-brendinis, jie jiems ji pakeite.

ar zinot, kad tai yra viena megstamiausiu mano grupiu? ir ka man dabar daryt?

ar zinot, kad priesais mane dirba kinai, apacioj dirba lietuviai, virs manes ilsisi amerikos lietuviai, grize i gimtaja zeme, o pacioj galiorkej, ten, ten, pat pat verxaturoj, pusiau palepeje dagyvena savo dienas senute, kuri pasakoja visa laika istorijas is savo gyvenimo, prasosi panesti jai anglis, kalba daug ir neuzsiciaupdama. kokia ikyri senute, kokia ikyri kvaistelejusi boba, pagalvojote jus. kokia sena, negrazi kale, nuspejote jus. bet ne. ne. ne. ne. ji yra pakankamai sena, kad to nesigedytu (ir nenesiotu sortu, kad atrodytu jaunesne), ji pakankamai sena, kad reikalautu pagalbos nunesti jas anglis i 4a auksta, pakankamai idomi, kad klausyt jos istoriju. ji pasakoja apie savo vyra, tolimu skrydziu pilota, kuris zuvo per naujo lektuvo modelio isbandyma. ji pasakoja apie savo motina, kuri mirdama, liepe jai teketi tik is meiles. ji pasakoja apie nacius, kurie paciupo ja, 17mete, ir vedes prie bendros susaudytu zydu seimu duobes, kol ji neitikino ju, kad ji nera cigone, kad ji tik turi tam tikru veido bruozu, nes jos senele kilusi is moldovijos.
kai as ziuriu i ja, as matau savo menkaverti gyvenima per tam tikra gyvenimiskos patirties prizme, per tam tikra atstuma. jai nerupi kas yra dabar valdzioj, jai ne motais amerikieciu-lietuviu reikalavimai isvalyti laiptine. bet ji nori sutaisyti lauko duris. ji klausosi muzikos per televizoriu, kuris seniai nerodo, tik snirpscia per savo senus sudulkejusius dinamikus.
kai as klausaus jos pasak[ojim]u, jauciuosi visiskai tuscias, vel griztu prie minties, kad turiu dar geru santykiu su kai kuriais zmonemis vien del to, kad galiu jiems kazka duoti. fiziskai. finansiskai. staigiai persimetu ant draugystes-dovanos-pinigu-klausimo-problemos eiles, rutuliuodamas valdzios kaipo santykiu pagrindo ideja. as nenoriu su ja sutikti. ja noreciau ja paneigti. as noreciau, jei galeciau.. jei galeciau, tai tureciau viska mesti, sudauzyt i sypulius ir rasyt, rasyt, rasyt, bet ne, as galiu tik dauzyt nebrangius/nereikalingus daiktus, ir rasyt gailescio reikalaujancius sms'us draugams. nes jei nieko netureciau. tai NIEKO netureciau.
o ji. turi. ji turi prasme. ji turi vilti. ji turi. suprantat? ji gyvena uz 95 litus pensijos per menesi. ji neturi giminiu lietuvoj. ji klausos luzusio teliko. bet neina, neatsigula i lova ir nepasimirsta.
o dar ji vadina mane MOKYTOJU. ji kalba, vartodama praeito amziaus epitetus, issireiskimus. man miela ir geda, kai ji vadina mane MOKYTOJU. nes ji jaucia pagarba man, kadangi as MOKYTOJAS. o as nejauciu sau pagarbos, kadangi as zinau, kad as ne mokytojas..

Comments

čia rimtai tokia senutė yra? jei taip - perduok linkėjimus.

ir dar, jei ji tikra, paprašyk, kad blynų iškeptų. tikros močiutės moka kept blynus. tikrus, ne plastmasinius.

' vel griztu prie minties, kad turiu dar geru santykiu su kai kuriais zmonemis vien del to, kad galiu jiems kazka duoti. fiziskai. finansiskai. staigiai persimetu ant draugystes-dovanos-pinigu-klausimo-problemos eiles'
cia pati slyksciausia mintis, bent man, ir vistiek taip elgiuos, ir duodu. nors paskui galvoju ne. ir vienintelis zmogus su kuriuo visai atvirai esu kalbejes sita tema man melavo, zinau kad melavo.

ji turi nes jai daug nereikia.ji nenaikina, nedauzo, nepraranda vilties, neiesko uzuojautos ir neziuri i dalykus pro didinamaji stikla. amzius ir patirtis igalina matyti placiau, kaip stebetojui. nereiskia, kad ji nebuvo jauna, kad neturejo svajoniu, kad nebuvo stichiskai pakvaisus.ji turi SAVE ir SAVYJE.tik? nenorek visko iskart. ir neverk jei neturi.

norėk visko iškart.
neklausysi tu manęs, bet iš mano pusės toks patarimas: išjunk kartą tuos supistus radiohead [kurių, atrodo, jau paskirtis yra žlugdyti JAU radikaliai nusistačiusius žmones], išeik į gatvę ir apsidairyk ką gali padaryti - ar tais kąnors suspardyti, ar kokiai gražiai merginai gėlių puokštę padovanoti, ar kąnors, kas pasirodys geriau išėjus į gatvę. apsidairyk ar nėra namų su kopėčiom iki žemės, jei yra - užlipk, parašyk haiku ir garsiai perskaityk, jei nėra - eik ieškoti. otada pareina ir visi kiti dalykai - veikla vardan radikalumo, tas 'kažkas' [apie kurį daug rašyta] susikonkretina ir šoki nuo to namo stogo, leki karpyti, lipdyti, daryti....

ant vieno radiohead albumu stai ka radau:
...People would like to think that there's somebody up there who knows what he's doing. Since we don't participate, we don't control and we don't even think
about questions of vital importance. We hope somebody is paying attention who has some competence. Let's hope the ship has a captain, in other words, since
we're not taking part in what's going on...

.......It is an important feature of the igeological system to impose on people the feeling that they really are incompetent to deal with these complex and important
issues: they'd better leave it to the captain. One device is to develop a star system, an array of figures who are media creations or creations of the academic
propaganda establishment, whose deep insights we are supposed to admire and to whom we must happily and confidently assign the right to control our lives and
to control international affairs....
- Noam Chomsky

ir dar. paskatintas taves parsinesiau is bibliotekos tris radiohead albumus. bet nors ir atrodo liudna ten, bet man veikia priesingai. dabar sedziu darau zina lietuvai, perasinejau filmus lietuvai, ir darau tai del tokiu zmoniu kaip tu.
del prasmes ir jautimosi kazkuo, tai juk viskas bangom. pvz. siandien vaziuosiu i kazkokia parduotuve pirkt kostiuminiu kelniu ir baltu marskiniu naujam darbui. kaip zinia pirkimas nauju daiktu, susitaikymas, del aprangos elgesio ir t.t. tai dalykai kuriu isvengt gyvenime baisai noriu, bet kartais turiu eit i kompromisus. ir visi mes turim.
pradesiu darba kuriam reikes issimt auskarus, gal susitavrkyt biski sukuosena, nesiot uniforma, sypsotis kai nelinksma, gal nekesiu, bet tai sios dienos realybe. kita akimirka gal uz tuos pinigus pasiusiu tau ar kam knyga, gal padesiu suruost paroda ar dar ka nors, kaupsiu biblioteka kuria kazkada gales visi naudotis. ir t.t. ir tai gal pasidarys verta.
jeigu gyventumem utopijoj kur viskas butu vien tik gerai, ar tikrai butumem kada nors laimingi?
gal galim dazniau paaukot savo individualu malonuma/pasitenkinima/jausmus ir t.t. kad padaryt kitiems ka nors gero ? ir tai isspres viska?

norek visko iskart, bet neverk jei neturi. tik pries noredamas suvok ar nori turet ar nori naudot, jei tik turet.pamesk ir pamirsk, jei naudot siek ir nepaleisk. vien turedamas daug apsikrausi save ir mirsi taip jog per turejima taves net nesimatys. turi kazka, naudok ir dalink. geras pastebejimas kai ikises ranka i kisene rasi ten 2 litus, iseik i gatve nupirk is bobutes puokste geliu ir isdalink ja praeiviams. daug drasos reikia suvokti savo negatyvuma, daug paprasciau ji projektuot i aplinka. todel net ir ten kur viskas gerai butu viskas blogai.
savo individualumo nereikia aukot, tiesiog reikia ji puoselet ir pridengt ten kur jis bus nesuprastas. argi nebus maloniau nusimest kostiuma ir ilindus i dzinsus iseiti i rudenejancia gatve? juk bus dar baisiau kai suvoksi jog atsibodai pats sau.

Link is pure dalu liber ty clean and you can visit to get more info about your article.

Post a comment