wasp

Pargrįžau namo, paskaičiau pranešimą univerkėj ir pasijutau visai kaip kadais - po sesijos - visi metų darbai nudirbti, laiko marios - galima ilsėtis, bet lyg ir norisi veikti kažką prasmingo :) Ta proga mama privertė peržiūrėti spintą ir išboginti lauk nereikalingus niekelius. Turėjau dieviškus matematikos konspektus, nuoširdžiai mokiausi kompiuterinių elementų ir buvo smagu tai perversti. Išmečiau porą knygų apie senučiukus Oracle CASE įrankius( dievaži niekur negirdėjau, kad tai kas nors naudotų) prispausdintų špargalkių, kol galų gale priėjau prie nuotraukų ir laiškų lentynos.

Ir ši lentyna pas mane aptuštėjo - liko tai, kas buvo iš pradžių, liko tai, kas paliko giliausią rėžį ir dingo visa kita, ypač jeigu popieriaus formatas buvo nefunkcionalus :) Olė. Įdomus dalykas tie laiko rėžiai.

Tada vėl eilinį sykį nuėjau pavalgyt, prieš tai pasisisvėręs. 71 kg. Įdomu kiek šįsyk priaugsiu per Kalėdas :) Kaip prieš porą metų mielas barzdonas šypsodamas pasitiko mane po švenčių - ėhė, žvėrius pailsėjęs, net kailiukas žvilga :) Gerai, kad šiemet bus net penkios dienos - galėsiu pamažėl tempti savo asketišką skrandį :)

Bet keistai pasijutau, kai mama neabejodama pasiūlė kotletų, ir pamąsčiau, kad visgi šiemet papasnikausiu. Ot taip - tradicijos. Linksmų švenčių visiems. Olė :)