ženklų jėga
Peržiūrėjęs Inculto klipą, pradėjau jį lyginti su Mariaus Mikutavičiaus "Trimis milijonais", Rolando Kazlo frazėmis iš TV tapusiomis tautosakos dalimi.
Kokybė ir taiklumas nelieka neįvertinti, taigi tokie krisliukai nukeliauja per visa infosfera. Jeigu aktyviai prisijungei prie komunikacijos kanalų, tai būsi įsuktas iškart. Jei esi pasyvesnis infosferos dalyvis - vistiek sužinosi kiek vėliau.
Globaliai mažytis, bet kokybiškai galingas kūrinėlis buvo Algio ir Rimo "Kas šieną ravi" iš Ragų. O jei taip pat taikliai papasakoti apie esybę, esatį, visetą!
Trys milijonai buvo kaip tiks toks šūvis - taiklus, gražus, žinoma siek tiek garbėtroškiškas :) Apie mus, apie mūsų norus, svajones, išdidumą. Galbūt tai, kad daina buvo apie krepšinį - tiesiog sutapimas. Bet to velniaus užkimęs balsas, paprasti, gražūs žodžiai ir keletas progų visa tai suplėšti kartu - štai tau ir rėžis mūsų istorijoje. Štai pasakojimas apie Lietuva, kokius rašydavau 5toje klasėje susirašinėjimo draugams iš Maltos ir Malaizijos :) Toks pat taiklus, tik mažiau apimantis buvo Utenos alaus pasakojimai apie lietuvių ir estų draugystę. Sėkmė tokia, kad iki šiol pažintį su estais pradedam nuo šių istorijų.
Na o pasakų apie Lietuvos tūkstantmetį būta ir daugiau - dauguma jų skirta krepšiniui, tačiau nei viena taip puikiai neprigijo kaip trys milijonai. Jei ne Bumbliausko ir marketingistų bumbėjimai, bandymai pozicionuoti Lietuvą plačiai ir siauriau , bučiau ir pamiršęs apie naujas pasakas. Reikia tos velnio vizijos, reikia vieningos nuomones, o kol jos nėra, pavieniai šaunuoliai kurs tas prigijusiais simboliais grįstas istorijas apie Lietuvą.
Nors keikiau Inculto, pamatęs pirmuosius jų flashus ir išsibadęs akis jau nusibodusiais sovietiniais simboliais: kosmoso cigaretėmis, kapitalistiniu Che Guevara ir kt. Spjaudžiausi dėl jų marketingisto sugalvoto paterno, kol nepamačiau Welcome - tas pats šablonas, tik viskas taip artima ir miela (na gal išskyrus ta neaišku ką darančią matrioška).
Gražiausia tai, kad Inculto sugebėjo papasakoti Lietuvos istorija, nepamiršdami su mumis suaugusių identiteto simbolių - Eglės žalčių karalienės, gintarų na ir po velniu krepšinio :) Ir šalia to taip artimai atrodo dabartinė Lietuva - gražuolės lietuvaitės, aktualus "sex tourists beware" ir !!! mano mėgstamiausias stereotipiškas džipinis su žaliais treningais dviem juostelėm! Kai riedančius žalčius aplenkia džipas, apsalu :) Kažkodėl taip kaunietiška, ir po šviežių Oz'o įspūdžių siek tiek airiška .
Rašydamas prisimenu, kad Kalnapilis, taip pat bandė parašyti Lietuvos istoriją, tačiau nors ir mėgstame degantį kaimynų stogą, kaltinti save - ne! :) Na, o kol pozicionavimo vizija dar tik pakeliui, perėjau savo užsieniečiu draugų sąrašą ir išsiunčiau trumputę pasaką apie Lietuvą - miela šalelė, kur kalnų nėra, o lygumų krašte dailios lietuvaitės šypsosi berniokams. Jus jau?