rieda ratai rateliukai
taip ir matau viziją: aš sukaustytas to fucking paralyžiaus sėdžiu neįgaliųjų kaliaskėje, ir šiaip jau nestoros kojos apmuturiuotos dryžiuotu, gausiai marihuanos žarijomis pradegintu, mano paties bezdalais iškvėpintu pledu. gyvenu snarglių spalva dažytomis sienomis pasižyminčiuose provincijos senelių prieglaudos namuose ir man pajabat. nes aš ramia sąžine galiu atsidėti ištvirkimams, narcoticams ir visokio plauko kūrybai, kaip antai: plastelininių bobaušių darymas už pinigus tingiems vietos moksleiviams, kad anie turėtų ką parodyti kaip savo namų darbus, poezijos, esė ir beletristikos rašinėjimas į rajono centro laikraščius (2), slaptas snarglių tepimas po palangėmis ir kt. slaugėms na zlo. toli eščio būdet?