jei tau bloga, kamuoja vėmulys, tryda, jauti silpnumą ir kitokį šūdingų pojūčių kompleksą -- pasitikrink ar nevalgei sgusčionkos (kondensuotas pienas, taip pat žinomas sutirštinto pieno produkto su cukrumi vardu).
o aš valgiau. ir ką? jaučiuosi kaip po afigienno festivalio, tik visa bėda: festivalio tai nebuvo. belieka įsijungt viva tv, maybe paleis denzelį -- mano paskutinių trijų dienų favorite mjuzišianą, tai gal nors taip kompensuosiu praradimus.
btw: sgūzčionkės sortas: aukselis, geltonu kaip blog.hardcore.lt kairė kolonkė popierėliu. mirk, bet nepirk!
btw2: valstybinei veterinarijos tarnybai jau zastučialinau.
eina jie šikt -- nuodytojai.
plikas akmuo apneštas šūdais, buitinėm ir pramoninėm atliekom kažkodėl vadinamas kultūriniu sluoksniu. skaniai pasiexplorint jums jame, ateities archeologai. nepamirškite amoniako ampulių ir kitokių greitų triktelėjusios sveikatos atstatymo priemonių.
jei gyvenime liktu tik patys svarbiausi dalykai, kaip galima būtu juos pastebėti? juk jie visi ar bent jau didesnė dalis jų taptų smulkmenomis.
siena kylantis priešais po paskutinio užmirštino autoįvvykio nosį šonan nuraukusios mano susisiekimo priemonės vetrovikus stambaus kalibro lietus. apytiksliai septynios ryto. tvanku kaip šiltnamyje ir gazas dugnas. ne ne todėl kad greitai. todėl kad tiek ten ir to gazo. anyway kelias geras ir šalimais kalė dvorniaška turėjusi garbės gimt kilmingai koli veislės sūkai iš kokio nors nepraustaburnio gi de mop(a)s(an)o malonės. važiuojam namo. kažkam atostogos kažkas pažiūrės jų šunį. negi sunku? o nesimato nichuja. atsainiai laikau kažkiek virš šimto ir visi traukiasi galvoja tas tai durnas ir teisūs jie. whitesnake? da eina jie... jau atsibodo. t.rex taip pat, o radijola kniaukia šlykščiaitautiškus top twenčius. ir neveža nu neveža visai tie išbezdėti defaultinės konfigūracijos garsiakalbiai. išjungt. dar visa laimė būna cigarečių v dovol. ir neimu tranzuotojų nes mano stipena keleivė ir taip galus atidavinėja. nemėgsta ji keliaut nemėgsta. tai apie ką aš čia? dar vienas sušiktas pasivažinėjimas. dar viena diena po to.
kaip išjudinti mintį peristaltikos pagalba?
tereikia sandariai užkuporinti išangę. simple work!
nors ir nebūtinai bus išlikę liūdijimai, tačiau bet kuri buvimo vieta, kur bebūtum šioje visatoje, jau buvo kažkieno lankyta anksčiau. šūdinai liūdna, ane? jokio atradimo džiaugsmo.
čia turbūt tas šūdingėrimas, kur reklamuoja kaip traukiny lochelis užsispyręs kaip asilas reikalauja virinto vandens?
pavaišino čia mane tokiu: conclužinas: traukinio arbata turbūt (senokai begėriau) 2 000 kartų geriau.
standartiškai bookmarksams galioja ta pati taisyklė, kaip ir neužmirštamumui parašomoms pisulkoms ant, pavyzdžiui, stickerių, kurie klijuojami ant your PC, my desk or smth like a their fridge.
vėliau jie nugaruoja, nes išgaruoja klijai.
valytojos, namų tvarkytojos ir kiti, aplinkos kultūra besirūpinantys personažai mielu noru šluoja juos velniop.
strictly nerekomenduojama bookmarkint saitų, kuriuos dar norėtumėte nors kartą aplankyti!
kitas problemos aspektas: ką daryti su senais bookmarkais? tam neegzistuoja jokios valytojos, ir patys bookmarkai nekrenta žemyn "išdžiūvus jų klijams"...
aš tai darau sekančiai: parsipučiu kokią nors kitokią naršyklę, "patingiu" arba "užmirštu" konvertuoti senos bookmarksus į naujosios formatą...
itin retais atvejais, kai po kokios nors trauminės dienos tikrai nebegaliu prisiminti, pvz. http://lingvo.ru/ onlaine žodyno adreso, einu tokiu keliu --> My Computer\old_C:\Program Files\Opera Software\Opera.exe... yess! ten yra tas bookmarkas, ir adresas pasirodo tyč toks kaip aš ir galvojau, only lingvo.ru servakas nupušęs ar dar kokia peremasturbacija vyksta ir pasiconectinti neina...
huh, pasižiūrejau mozilloj, yra, yra užbookmarkintas http://blog.hardcore.lt/varganautique/ ne prie gero čia, aišku...
kad ir kaip stengėsi visos lnk tarnybos: filmo 'freak talks about sex' kartojimą nukišo į programos pabaigą, kaip visuomet net ir vidurnaktį, kai visos įmanomos target auditorijos miega, teršė eterį beviltiškomis reklamomis ir nykiais anonsais, jų sąmokslas nepavyko.
pirma: aš neužmigau, kas dažnai nutinka reklaminių pauzių metu.
antra: apturėjau nerealų kaifą žiūrėdamas 'freak talksus'.
atrodytu, nieko ypatinga. nei s.zahn, nei j.hamilton nepavadintum kokiais ten žvaigždinais or smth. o kas girdėjo tokį režisierių -- p.todisco??? from disco to disco? gal čia apie jį buvo? hehe...
dabar žinau kokį tv serie statysiu užaugęs: tai bus begalinis 'freak talks about sex' klonavimas. rūpestis tik vienas, kur gauti tokių aktorių kaip hamilton?
btw: visi freakų aktiorai (net actresės!) pasirodė neįtikėtinai gerai. nė vienos 'suvaidintos' vietos, bent jau nuo tos vietos, nuo kurios aš pradėjau žiūrėti. viskas labai tikra ir gryna. tas todisco matyt bus davęs aktoriams kokio stufo užsimesti, kad tie pernelyg nepersistengtų, nes paprastai amerikėzai pervaidina vieną kitą levelį daugiau nei reikėtų.
ok. kas nematė, jokie atpasakojimai negelbės: go to gariūnai market, find there illegal dvd copy of 'freak talks' ir pamatysit patys... skanaus!
apturėjau malonumą. gavau informacijos 3½" laikmenoje. kelias dienas nešiojau marškinių kišenėje, toje pat pusėje kur ir širdis. nesiryžau testuoti. bet šiandien pareikalavo atgal laikmenos, tai susijaudinusiom rankom įkišau ir paklikinau per My Computer\3½ Floppy (A:).

viskas begalo properliškai suveikė. Po kelių nesudėtingų draginimo bei dropinimo operacijų _informacija_ saugiai susigėrė po geruosius klasterius... jėz! ta pačia proga prisiminiau visus tuos vokiečių (ir ne tik) filmus, kur geri vyrukai dubasinasi su blogais vyrukais, nes reikia atimti minkštąją laikmeną su pasaulį griaunančia / gelbstinčia (whatever) informacija arba kur begal graži blondinė (retsykiais šatenė irgi spol. išvaizdos) per labai suskaičiuotą laiko atkarpą privalo spėti nudownloadinti kažką iš nuhackinto PC directly to 3½".
dar nesuprantu ar tai ne visus tuos mūvius mačiau, ar 5¼" netoks fotogeniškas? o gal kam teko matyti kokį blockbusterį, kur gražios mergos vėduojasi 5¼"-ais kol stiprūs bernai kalasi dykumos dulkėse?
pabaigai čia.
ant nosiaus savaitgalis? lietus ir šlapdriba?
jei nėra ypatingų timewasting planes, siūlau gastronome nusipirkti ne vien tik alaus ir kefyro, o dar ir kokį nors mūvį ką aš ir padariau kažkurią čia dieną machima bazėje...
šiaip jau filmą buvau matęs cinema formatu, dėl to nė akimirkai nedvejojęs sumokėjau arti keturiasdešimt litų už, gp su amfiteatro filmų palaiminimu leistą, haneke: funny games dvd kopiją.gal kiek turėtų stebint, kad autorius austras. bet nusistebėjimas tik paviršutiniškas juk ne vien felini da bertoluchi su ingmar -- europos kinas ir ne vien uk, krancūzija ar ten (jėz!) germanija -- elitinės kultūros dislokacijos vietos.
žinia, kad ir tas gaivusis amerikietis yra visai vykusiai truktelėjęs per dantį europa centrale (konkrečiai austriją) už "grillparcerischkumą", kiek supratau, neva tokį iškilmingą stovinčio parko tvenkinio pūvimą. ir negali nesutikti, kad tam tikro
grillparcerio sindromo senojoje europoje esama ir netgi kokčiai nemažai.tačiau, manykime, neretai tai tampa tarsi atsparos tašku labai netikėtiems kultūriniams reiškiniams rastis.
tai ką rusai ar pietų slavai demonstruoja visaip luošinami ir engiami, eropocentralščina easy išskiria iš savęs, atrodytų net be jokių regimų priežasčių tam. antravertus, nuolatinis sotumas, matyt, gali įskausti lygiai tiek pat ar daugiau kaip ir negandos. ir įskausta.
jei imsim konkrečiai alpių papėdes, apart grillparcerio, štrauso valsų ir komisaro rekso, čia gimsta ir pavydėtinai neordinarių reiškinių.
pakartotinai žiūrėdamas funny games, tačiau ir vėl stipriai buvau sukrėstas meistriškai
michael haneke kuriamos, kupinos žiaurių dalykėlių ir neaiškinamo (kintino) absurdo, dramatiškos istorijos apie du, sveikai biurgeriškai užkalkėjusius, pasiturinčius pseudointelektualus, atskubėjusius atostogų į nuosavą vilą, kur jų laukė vien tik baisiai negeri ir neteisingi dalykai (jei kas nematėt: juos ten įkalina, muša, psichologiškai spaudžia ir nužudo paeiliui, pradedant nuo jų mažamečio sūnaus).ir (cit!) čia jums ne seilėtų hollywooderių pykšt pokšt ojojoj... čia beveik dokumentiškai žvelgiama į šlykščiai nemotyvuotą žmogžudystę po nelabai ir ilgo psichologinio kankinimo, naivokomis bet vykusiomis (šiuo atveju) režisūrinėmis priemonėmis pakviečiant ir žiūrova dalyvauti savaitgalio košmare. žudoma vardan pasilinksminimo, žaidžiant. vienas žudikų net keletą kartų atsisuka stambiu planu į žiūrovą ir mirkteli... atseit, kaip pavarau ką?
vienas iš labiausiai gerbtinų haneke ėjimų tas, kad kamera nefiksuoja tyškančių smegenų, lūžtančių kaulų, plyštančios odos vėmalų ir kt. šlykštybių. na išskyrus truputėlį kraujo ir tą nuostabų possible happy endo feiką, kuris anuliuojamas vienam iš negerų personažų pasinaudojus remote pulteliu! visas kitas neįsivaizduojamai tikroviškas smurto scenas tenka susikurti savo vaizduotėje. ir susikuri. po to galvoji čia haneke ant hollywood vežimo iš kraščioko prisėda tokiu metodu, ar vis tik ant žmogaus prigimties... labiau linkčiau pastarosios pusėn.
begraso brūžinantis dvd (visi aplink jau miega, na otrez otkazavšys dar kartą žiūrėti tą šlykštų šlykštų filmą) ir vos spėdamas suderinti veiksmus tarp alaus gurkšnių ir subtitrų (beje, juokingai techniškai negramotnų), susimąsčiau, ko siekė haneke? nusprendžiau, kad jis fiksuoja tam tikrą jį supančios visuomenės nesugebėjimą žaisti ne pagal jų pačių taisykles, pavadinkime tai improvizacijos impotencija.
o ką nusprendėte jūs?
ką nematėte funny games? ar la pianiste? nu tada ko gero bus sunkus lola rent garbinimo atvejis, deja nepagydomas.
hau.