September 15, 2004

barbara streisand

labas
mes visi čia jau seniai ane? mes visi čia jau viską žinom ane?
mes esam keliese ane? ir visi keliese verkiam kad nieko neišeina ane?
mes sutinkam daug žioplų jauniklių ane? mes visi iš jų tyčiojamės ane? dėl ko ane? dėl to, kad jie jauni ir mažai skaitę ane? norėtumę, kad jų Čia nebūtų ane? ir mes visi čia juokiamės iš jų _vaikiško entuziazmo ane? tada jie visi kažkodėl apsiverkia ane? mes juokiamės kai jie verkia ane? mes juos išspiriam lauk ane?
kitą dieną daug dairomės ane? po metų dar daugiau ane? pastebim, kad mūsų, visa žinančiųjų, ratas nė kiek nepadidėjo ane? tada nusiviliam _visuomene ane? tada nusiminam, kad niekam nerūpi ane? pamatom išspirtus vaikius ane? jie baigščiai nuleidžia nuo mūsų akis ane? ir tada mes verkiam, kad mes [ir mūsų šūksniai] jiems nerūpi ane? o tada išvada - revoliucijos nebus ane?
brangusis, nuo radikalumo atgrąso ne per daug utopinės idėjos, o per daug utopiniai žmonės.
sėkmės

Posted by vaikas at September 15, 2004 10:37 PM
Comments

o kai kasdien kartoji - davai darykit, ane. betką, ane. patys susigalvokit ir darykit, ane. neklauskit mūsų, mes ne direktoriai, ane. galų gale vistiek pasakom - pieškit ant sienų, grokit grupėse, žaiskit futbolą, taisykit dviračius, treniruokitės mardabojų, klausykit grupių, ane. tai tie ištreniruoti maksimų mažamečiai susiskaido į smulkius target groupus ir vieni tampa pankais kiti grinderiais treti hardkorovcais, ketvirti emošnikais ir išsivysto individualų subtilų skonį, ane. ir susigalvoja skirtumus ir tarpusavyje nesisveikina, ane. dar daugiau - jie tau moka pinigus kaip kokiam dėdytei prie urlaganų klubo ir su tavim irgi nesisveikina, ane. jie ateina į koncertą, atbūna jį kaip kokią prekę ir gavę prekę išeina ane?

ir galų gale pradedi įtarti, kad vienintelė išeitis, kad būtų "gerai", yra tik paprasščiausiai dirbtinai konstruoti socialumą, t.y. būti ta pačia maksima, ane? supista pankroko bažnyčia ane? supistu užklasinės veiklos rateliu su programa, tikslais, vizija, misija, subtilia vertybių komunikacija, viešaisiais ryšiais ir išmatuojamais kriterijais, ane?

ir tada nebesinori nieko, ane? tik kad viskas nachui degtų, ane? nes tikėjimas - sunkus dalykas, ane? ir jėgos senka.

utopinės idėjos yra nevertos tikėjimo. imho ane. utopiniai žmonės yra paskutinis likęs tikras dalykas. žmonės, kurie savanoriškai pasirenka bjauriausią darbą, ane? žmonės, kurie stengiasi ir nustebina, ane? žmonės, kurie stengiasi dėl kitų žmonių ir aukoja tam savo laiką ane? žmonės, kuriems ištikrųjų įdomu ane? žmonės, kurie plauna šikinykus, ane? žmonės kurie sėda į bačką už koncertą ane? žmonės kurie parinasi su patalpų šeimininkais, kurie nuomojasi repeticijų patalpas, kurie skvotuoja namus, kurie daro fotografijų parodas, kurie sutaiso draugų dviračius, kurie padaro valgyt grupėms ir jas apnakvindina, kurie rašo straipsnius į zinus, kurie organizuoja demonstracijas, kurie purškia trafaretus ant sienų, kurie išplauna grindis namie, kurie iškepa pyragą, padaro šaltibarščių ir atneša chebrai, ane?

joks utopinis pizdiožas nevertas daugiau, už vieną mažytę savivaldos akimirką, ane?

crimethinc yourself.

pratęsiam dialogą, ane?

Posted by: miceuz at September 16, 2004 10:39 AM

bet būna, kad atsiranda vaikų, kurie nori padėti. nori pasipilti patirties demonstracijose, bendroje veikloje, nori palaikymo. jaunam vaikėzui, susidomėjusiam 'visu tuo' pirmiausia reikia palaikymo. retas atsiranda, kuris supranta, kad gali tai daryti vienas. [imho net neviska gali]. galinegali? čia buvo konkrečiai laiškas misteriui x. o tave mic, šiuo atžvilgiu gerbiu. tu neįsivaizduoji koks palaikymas buvo tavo atsakymas į mano laišką gal prieš pusantrų metų, nors jis buvo ir bereikšmis, bet kokią paramą pajaučiau. paprasta ANE?

Posted by: domicėlė buvo einanachui at September 16, 2004 01:22 PM

rytinė kontūzija, paprastai aš nesu toks emo, tik tyliai noriu, kad viskas degtų ;)

čia čiuju kaip kokios zen mokykloj - tu užduodi klausimą, o tau pyst su lazda per galvą ir daugiau nieko, tada vėl užduodi klausimą ir vėl tik pyst su lazda per galvą. taip po metų galų gale nustoji klausinėt ir pradedi veikt ;)))))

Posted by: miceuz at September 16, 2004 11:51 PM

heh
lengva vat jums čia aiškint. seniai, vaikai, identity-xujentity, gh.
kol savo gyvenimą gyveni, tol ir gali išvedžiojimais užsiiminėt bei diskursus palaikyt.
o kai vieną dieną crimethinkas baigiasi ir prasideda realizmas, tai kas tada? kas, nx, tada? anybody out there?

Posted by: ktb at September 17, 2004 11:07 AM
Post a comment









Remember personal info?