užsinorėjau kažkam parašyti laišką. nesugalvojau kam. bus kažkam.
labas
ateina keistos dienos. kai atrodo kažkas netaip. nors įtemptai stengiuosi sugalvoti kokią priežastį kodėl turėtų būti kažkas netaip. nerandu. gal tiesiog paranoja, kuri išaugo iš nuovargio. koks skirtumas? paranoja ne paranoja, jaučiuosi nevisai gerai. kam visada gilintis taip smarkiai visur? tam, kad kitaip neišeina. ir dabar pasakiau maždaug gilintis šūdas ir baisiausiai įsigilinau į šitus žodžius. ir netgi į kažką labai įsigilinęs sugalvojau šituos žodžius, į kuriuos įsigilinau. haha.
trūko gitaros styga. visos jos kadanors nutrūksta. atrodo dar visai naujos visos. nusiperki naują, groji groji ir net nepastebi kaip nutrūksta. tada bandai sutaisyti, surišti stygą. bet nieko nesigauna. jos neprikelsi. nutrūko tai nutrūko. bet jų toks darbas - prigroti nuostabių garsų ir po to nutrūkti. kai kurios stygos būna kaipo kekšės ir pardavinėja save. bet po to vistiek kadanors nutrūksta. ale gerai, kad ne smuiko styga nutrūko. nenoriu kad ana trūktų. noriu juo groti dabar. gitara noriu groti, bet smuiku noriu groti dabar. todėl smuikas dabar ypatingas. prasidės kalėdiniai turai. geras. sėdės bobikės ir taip nenuoširdžiai plos man. ir dar šypsosis nenuoširdžiai.
ate, saldžių sapnų
barbara streisand