Ugne

Atvažiavusi stažuotei į Olandiją, pradėjau antrą eksperimento dalį apie doktorantų duoną: ar įmanoma pragyventi mėnesį iš stažuotojo stipendijos, t.y. 600€? Kambario nuoma 450€ (čia labai pigus variantas, gyvenant mieste ir necommutinant traukiniais, kas atsieitų brangiau), taigi, maistui ir kitoms išlaidoms lieka 150€.

Po mėnesio suskaičiavus kvitukus.
Maistui, buitinei chemijai ir byčkei išleidau ~104 €, dar beskaičiuodama radau, jog nusuko 0,1€ įmušę antrą maišelį, katro nepirkau.
Iš šios sumos - 15,64€ alaus ragavimui (o jo čia daug ir įdomaus, tiesa, nelabai pigaus).
Aišku, beveik visus vaisius ir daržoves gaunu nemokamai (tegyvuoja freeganizmas!).
Kita vertus, viso pirkto maisto nesuvalgiau - iš mėnesio pirkinių dar turiu pusę maišo seitano, 2/3 pako ryžių, ~1,5 l sojos jogurto, prieskonių, aštraus padažo, porą kilogramų bulvių ir maišioką svogūnų.
Taigi, pragyventi Amsterdame už 150€ per mėnesį įmanoma, prasimaitinti - netgi labai (manau, ir perkant maistą tokios sumos pakaktų kiek biedniau bevalgant ir alaus neragaujant).

Žinoma, į išlaidas neįskaičiau dviračio su spyna (60€) ir koncerto bilieto (20€) Bet dviratį žadu parduot išvažiuodama, o bilietą į koncertą nusipirkau gerokai anksčiau.

ANYWAY,

prie šio įrašo norėčiau prijungti dar šį bei tą.
Tai, kas nutinka apsigynus disertaciją - apie darbo galimybes ir sąlygas viename Lietuvos universitete. Pavadinkime jį Kempiniuko Plačiakelnio Universitetu. Visi vardai ir vietos pakeisti dėl šventos ramybės.
Amsterdame šitie reikalai juda kruta, o pas mus - vis dar liūdesiukas.

Viskas prasidėjo nuo šios žinutės:

V
Pokalbis su Kempiniuku
Taigi, sapnavau aš, kad Kempiniuko Plačiakelnio Universitete šitokiu pokalbiu dabar vadinasi paprastas atleidimas iš darbo. Tiksliau, ne paprastas ir, toli gražu, ne atleidimas, o tokia keista išstūmimo forma. Pasiūlo dirbti valandininku ar kažkokiu pusės etato dėstytoju, dėl to, kad dėl begalės priežasčių nesi toks kaip turėtum būti. Realybėje po tokio pokalbio pasiūlomas gatvių šlavėjo pusės mėnesinio darbo atlyginimas.
Ne pirmą savaitę tai Kempiniuko Plačiakelnio Universitete vyksta, todėl labai norėčiau pasikalbėti su tais, kurie jau pasikalbėjo.
Kreipiuosi į Poną Krabą, Vendę, Patriką, Garį ir dar pora dešimčių dėstytojų.
Kodėl nepaskelbėte koks tai buvo pokalbis? Kodėl nepapasakojate kokias sąlygas siūlo iš darbo išmetamiems dėstytojams? Ir, pagaliau, kodėl iš viso bijote viešumo?
Prarasti nei jūs, nei kiti dėstytojai neturi nieko.
Aš taip pat neturiu ką, dėl to ir rašau.
Tai gal bent papasakojam apie algas ir apie darbo sąlygas? Gal dar ir būsimus studentus įspėkim, kad dėstys jiems, geriausiu atveju, doktorantai?
Ar dėl kažkokios algos nuograužos, kurios mums reikia tik kol rasime naują darbą kitur, vertą tylėti ir apsimetinėti, kad viskas yra gerai?

Gordon:
O man nė nesisapnavo, dar... Kol kas tepasiekia gandai ir užuominos apie kitų sapnus ir bendrąsias strategijas. Tokioje atmosferoje, veikiausiai, apie mane, kaip ir apie mano artimiausius Kolegas, gerokai daugiau gali pasakyti kiti Kolegos. Bet jie savo sapnais nesidalina.

Lewis:

Ir vistiek, tiek žmogai iš "geltono namo", tiek buvęs švietimo ministras aiškins, kad vidutinė alga Kempiniuko Plačiakelnio Universitete yra 4000 litų : )

Evey:
Profsąjungą turime, bet joje labai mažai narių, dėstytojų ypač, todėl vadovybė su ja nesiskaito. Siūlau visiems, kas kitą semestrą dar išsaugos savo darbo vietas, stoti į profsąjungą. Antra, aš garsiai apie tai kalbu visą laiką ir su visais. Mano draugai kartais įspėja mane, kad reikėtų mažiau kalbėti, nes mes turime ką prarasti. Praradimai gresia dviejų dalykų: vieni praradimai asmeniški: tai pragyvenimo šaltinio praradimas ir orumo praradimas; kiti praradimai, taip sakant, valstybiniai: tai praradimas mūsų dėstomo dalyko (mano atveju, filosofijos) rimto dėstymo ir gero vardo. Kam tai naudinga? Dabartinė valdžia nori įsiteikti būsimai valdžiai, kad neprarastų vietos prie lovio ir, pagal nuopelnus, gautų dar geresnę vietą. Naudinga visiems tranams, reklaminiams veidams ir makulatūros gamintojams (pirštais nerodysime), kurie, savo ruožtu, yra naudingi valdžiai, todėl gyvena puikiai.

Evey:
Pokalbiai vyko su tiesiogine valdžia, ir jų esmė buvo tokia: esama žmonių (buvome įvardinti), kurie trukdo viso universiteto pažangai, nes nenori "atsinaujinti". Atsinaujinimas yra suprantamas kaip programos komercializavimas, "žinomų žmonių" įtraukimas, pakeičiant jais mus, "nežinomus", "nenaudingus", "blogus dėstytojus", vienu žodžiu, nepageidaujamus elementus. Buvo minimos pavardės garbingų žmonių su užuomina, kad šie žmonės sutiks dalyvauti (kas, žinoma, nėra tiesa). Po eilės kitų pokalbių, posėdžių, bandymų susitarti geruoju, durų trankymų ir įvairių kitų veiksmų, dabar situacija maždaug tokia: gautas žodinis pažadas, kad būsime įdarbinti. Jo įvykdymas priklauso ne nuo dabartinės valdžios, bet nuo kitos, mums nežinomos, nes sutartys sudaromos, kaip žinia, rugpjūčio pabaigoje. Sakoma, kad įdarbinti būsime vienam semestrui, po pusę etato. (Palyginimui, mano šio mėnesio pajamos, turint 0,8 dėstymo, docento pareigose (tai 4 kursai) + 0,25 mokslo darbuotojo, pagal banko duomenis yra 445.17 eurų. Pragyvenimui išleidau visus. Vienam docento etatui reikia mažiausiai 5 kursų per semestrą. O sutarties koeficienetas gali būti 17.) Būsimo tvarkaraščio nematėme ir nežinome, kaip numatyta iš tikrųjų, tad bijau, kad yra ir 0,3 etato variantų. Mano tikslas dabar - gauti tą tvarkaraštį. Nuo dabartinės valdžios priklauso konkursai. Konkūrsai mums visada yra paslaptingi dalykai, priklausantys nežinia nuo kokiu ir kieno susitarimų. Kiek girdėjau, ruošiamasi paskelbti konkūrsą pusei docento etato vienam konkrečiam žmogui ir du po pusę profesoriui, t.y. esamas profesorius sutiko (?) pusę savo etato atiduoti mums visiškai nepažįstamam žmogui, kuris yra numatytas į šią vietą. (Komentuoti negaliu, nes atsitiktinai girdėjau tik pavardę). Tad geriausias rezultatas, kuriuo galime dabar tikėtis yra toks: nereikės eiti į darbo biržą, bet reikia kuo greičiau susirasti papildomo darbo pragyvenimui. Teks dėstyti prabėgom, nesirūpinant studentais ir programa, t.y. būsime tik praeiviai savo pačių sukurtoje programoje, elgetos. Tokia padėtis dabar - valdžios tikslas, nes naujas jų šūkis skamba taip: "kokybė įvairovėje". T.y., daug skirtingų, tarpusavyje nesutariančių dėstytojų, dirbančių įvairius darbus po visą Lietuvą, susibėga padėstyti tarp kitko Kempiniuko Plačiakelnio Universiteto filosofijos studentams (tokia pat padėtis ir kitose programose), dėstymo stilius turi būti kuo labiau "pramoginis", apie tai, kad dėstytojas išmanytų ir rimtai žiūrėtų į savo dalyką, nėra nei kalbos, nes kriterijai yra tokie: kuo daugiau makulatūros ir patikti valdžiai. Man gėda studentams į akis pažiūrėti.

V
Šiaip jau suprantu, kad studentų mažėja ir pinigų nuolatos trūksta, net ir algų mažinimui, jei to reikia universitetui išgyventi pritariu. Per krizę paprašius ir pusę mėnesio be algos dirbau ir, vėliau, kai algas trečdaliu sumažino labai neliūdėjau. Bet tokie įdarbinimai kaip ne pagrindinėje darbovietėj,e pusei etato, valandininku t.y. nemokant 4 mėnesius, kuomet nėra paskaitų, mokant tik už paskaitų laiką pagal minimalius įkainius faktiškai reiškia, kad nemokama jokios pastovios algos su visomis pasekmėmis Sodrai, paskolų (neduok die jei kas paėmęs) gavimui ir mokėjimui, pagaliau, vyresniojo amžiaus dėstytojams, tiesiog, būsimos pensijos gavimui.

Evey:
Tiesa sakant, to "pinigų trūksta" argumento nesuprantu. Pinigus reikia protingai skirstyti. Universiteto prioritetas turi būti dėstytojo orumas, nes dėstytojas yra tas, kuris čia realiai dirba, žinoma, jei universitetas apsiima rimtai mokyti tuos, kuriuos prisivilioja. Jei ne, pasakykite teisiai šviesiai: kadangi Lietuvoje gyvena mažai žmonių (o bus dar mažiau, nes dabar vyksta masinis vaikų išvažiavimas mokytis svetur), mums juos mokyti neapsimoka, visi išvažiuokite, o, kas lieka, eikite batus taisyti (nepavyks, nes ir batų nebus), o mes užsidarome. Bet ne, iš paskutiniųjų nori išlaikyti savo didžiules algas ir šiltas vietas. O dėstytojas universitetui nieko neskolingas (tai reikia paaiškinti ministerijai), atvirkščiai, tai universitetas jam skolingas. Mes - vergai, dirbome didžiausiai krūviais, kurie vis didėja, atlyginimą gauname kaip nekvalifikuoti darbininkai ir po 20 metų tokio pusiau neapmokamo darbo susilaukiame priekaištų, esą esame "nenaudingi". Mūsų bėda ta, kad nieko kito nemokame dirbti (nes metų metais galvojame apie studentus ir kiekvieną dieną ruošiamės paskaitoms ir seminarams), ir dar - kad vis dar galvojame apie Lietuvos ateitį. Nenoriu atiduoti vaikų į rankas tų, kurie moka tik gerai "parsiduoti" ir juos mokys to paties.

Evey:
[Atleidžiami pirmieji universitetą] baigusieji ir tie, kurie dirba nuo pat katedrų sukūrimo, bet nesugebėjo padaryti "karjeros", t.y. prisitaikyti prie Lietuvoje esančios sistemos, kuri reikalauja, kad su amžiumi galėtum bėgti vis greičiau ir greičiau, dalyvaujant žiurkių lenktinėse, kuriuose tavo senieji pasiekimai kiekvieną kartą yra išbraukiami, tartum jų ir nebuvo. Tai ne tu puikiai baigei visus mokslus, ne tu gavai iš savo universiteto padėką už darbą jo labui, ne tu esi parašęs vertingiausius savo srities tekstus, ne tu gavai docento diplomą, nes visa tai buvo seniai, nes reikalavimai vis didėja, ir reikia dabar, šiuo momentu, ir ne dirbti, o uždirbti universitetui taškų ir būti gerai parduodamu. O ką tu darai dabar? Metų metais kiekvieną savaitę sukuri naujas sunkiausių tekstų interpretacijas? O gal kartais patarei studentams užsirašyti ką nors per paskaitą, kad geriau suprastų? Manai, kad tavo dėstomas dalykas yra rimtas? Skundėsi, kad 45 min. tvarkaraščio tinklelyje skirti seminarui yra juokinga? Blogas dėstytojas. Pasenęs dėstytojas. Be to, juk tavęs niekas neatleidžia, tik pabara ir pažada sutartį, arba siūlo kautis konkurse su draugais ir kolegomis dėl vieno kauliuko - pusės etato pareigybių. Ir kas mane visada labiausiai piktina, tai, kad visi valdžios žmonės mano, kad jie geriausiai žino, kaip reikia dėstyti pačius įvairiausius dalykus.

Tai štai tokia situacija Kempiniuko Plačiakelnio Universitete. Manote kitur geriau? Nė velnio.
Galvoju, jog tiesiog atėjo laikas pokyčiams.
Pradėti galima nuo himno:

Vivat academia!
Vivant professores!
Vivat membrum quodlibet;
Vivant membra quaelibent;
Semper sint in flores.

Pakeisti į:

Vivat quaestus!
Vivat administratio!
Vivat singulos nummum;
Vivant artes liberales;
Semper sint in flores.