Ugne

Kai Lietuvoje ėmė populiarėti raw (žaliavalgiška) mityba, į tai žiūrėjau gana skeptiškai. Stengiuosi pasikliauti moksliniais duomenimis, o ne kokių nors trendų argumentais, todėl tie visi „dingstantys fermentai“ neatrodė kažkaip rimtai, patikimai ar net įtikinančiai.

Kita vertus, žaliavalgystės populiarėjimas turi tam tikrų pliusų: lietuviai įprastai vartoja per mažai vaisių daržovių, ypač - gerokai per mažai būtent šviežių vaisių ir daržovių, ką iš dalies kiek pagerina „žalio maisto“ hype'as. Vietoj rytinio „buterbrodo“ - trintų vaisių ir daržovių kokteilis. Visai neblogi pokyčiai.

BET! Yra ir kita šio reikalo pusė. Tiksliau netgi kelios. Nerašysiu apie fo(r)ckin' kapitalizmą, vedinius brainwashingus ir kt., o susikoncentruosiu tik su feministine kritika. Taip. Būtent taip.

Jau nemažai metų esu etinė veganė, t.y. atsisakiau gyvūninės kilmės produktų dėl etinių priežasčių. Jokios religijos, jokių vedų ir netgi jokių sveikatinių argumentų. Mano mityba pilnavertė, jokių maistinių medžiagų netrūksta. Ir jokių problemų nei su mano mitybiniais pasirinkimais, nei su išvaizda nebuvo iki kol į Lietuvą neatkeliavo raw judėjimas.

Negalėčiau teigti, kad pats raw judėjimas yra savaime kažkuo blogas. Ne. Šio rašinio tikslas - demaskuoti kelias šio judėjimo detales, kurios man visą laiką kliuvo, o šiuo metu jau ima rimtai erzinti.

Verta pradėti tikriausiai nuo pradžios, arba nuo... supermamų. Supermamos fenomenas aptarinėjamas daug, tiek rimtai, tiek nelabai. Tai aš į tą nebesigilinsiu. Bet toks nedidukas pastebėjimas - iš šalies atrodo, jog žaliavalgyste besidomintys asmenys iš esmės atitinka supermamos standartą, beigi jog daugiau žaliavalgiauja moterys. Ir čia pirmas vinis. Paskutinis smūgis plaktuku į tą vinį - viename žaliavalgiškame restorane pardavinėjami „glotnučiai“.

Taigi, nuo moterų pradedam, ties moterimis ir apsistosiu. Raw judėjimas turbūt populiariausias JAV, o JAV turi savą istoriją ir savas tradicijas. Tiek raw maisto gaminimas, tiek gaminimas be gluteno, be mononatrio glutomato, be gmo, organiškas maistas, ekologiški valikliai ir t.t. ir pan. tampa vis svarbesniais kai kurių žmonių gyvenimuose. Amerikiečiai tą vadina „new domesticity“, arba sugrįžimu į 1950's housewife rojų. Kada moterys lieka namuose, vyrai uždirba pinigus, o jos laukia jų grįžtančių iš darbo ir gamina vakarienę. Taip, TV dinner laikai baigėsi, slow-food judėjimas auga, todėl vietoj greitai paruošiamo maisto, namų šeimininkės gamina jį nuo-iki, daug daugiau savo laiko praleisdamos virtuvėje.

Ar gaminti maistą nuo nulio - blogai? Ne. Ar slow-food judėjimas blogai? Ne. Tai kas čia ne taip? Ogi ne taip tas, kad „new domesticity“ is the new cool ir the new sexy. Bręsta ir gyvena karta moterų, kurios neskaitė Betty Friedan (ir matyt nelabai žino kas ji tokia, nes šiandieniniai dievai jau kiti). Nežino ir apie „problemą, kuri neturi pavadinimo“, ir ties kuria ir baigėsi visas namų šeimininkių epochos rojus. Taigi, būtent „grįžimas (gražinimas?) atgal į virtuvę“ legitimuojamas kaip „the new cool“ ir yra vienas iš tų šūdelių, kurie man nepatinka.

Sakysite, tai pačių moterų pasirinkimas. Vargubau. Įrodyt negaliu, bet va, kai internetuose vaikinai dalinosi sexy raw mamytės nuotraukomis komentuodami, jog tai svajonių moteris, paprašiau parodyti ir kokį sexy raw stay-at-home dad. Deja, tyla. Ir net googlas nieko panašaus nerado.

Todėl pradėjus kalbėti apie sexy, kiek išsiplėsiu. Vienas populiariausių argumentų už raw mitybą - „tirpstantys riebaliukai“. Na, tirpstantys riebaliukai irgi nėra blogai. Tai pasidaro blogai, kada „netirpstantys riebaliukai“ pasidaro stigma. Kada dar vienas judėjimas bruka liekno kūno standartą. Tu stora(s)? Žaliavalgiauk! Arba netgi badauk! (taip, plinta ir „gydomasis badavimas“). Tu stora(s)? Pati/s kaltas! Neėsk šūdo! Valgyk žaliai! Fuuu, jūs netikri veganai, nes tikri veganai tokio šlamšto nevalgo.

Žinote, eikit visi tokie mokytojai šikt. Arba priešingai - kad jūs savaitę neprašiktumėt.
Žmogaus kūnas nėra šiaip kokia paprasta dėželė, ir „netinkamas kuras“ nebūtinai yra „netobulo kūno“ priežastis. Dar yra žinokite visokios ligos, hormonų sutrikimai ir t.t. Ir kiekvieną kartą kada žmogus užsipuolamas - „kaip čia tu toks storas“ (apie tą rašau, nes raw-mylėtojų tarpe tą teko girdėti dažniau) - galbūt tokie užpuolikai gali užsipultą žmogų nepaprastai įskaudinti, nes „storumo“ (dažniausiai taip pavadinami žmonės netgi būna ne stori, bent jau mano kuklia nuomone) priežastis gali būti diabetas, skydliaukės problemos ar PKS. Todėl nustokit komentuoti ir teisti kitų kūnus!

Ir, galiausiai, kas mano akimis tarp raw judėjimo yra šlykščiausia: liekno/ištreniruoto kūno kultas, nukreiptas tiek į vyrus, tiek į moteris bei jų prievolę puoselėti savus kūnus (raw mityba) kitų pasigrožėjimui ir buvimu sexy.

youtube video atsiranda panašūs komentarai: „How come you're such a fat pig for a vegan?“. Taip, nes tie, kurie maitinasi augaliniu maistu negali būti negražūs ir neliekni. Fuck that shit. Taigi, dar kartą googlo pagalba: raw diet. Yup, nei apie skonį, nei apie sveikatą. Apie tobulą kūną ir apie sexy.

Mano nuosprendis: raw sucks just like PETA.

P. S. smoothie yra skanus geras išradimas. Kaip ir riešutų pyragai. Ir dar šis bei tas. Bet visas raw judėjimas, aiškinantis apie „tobulus žaliavalgių kūnus“ bei „naujajį dvasingumą“ smirda. Ir pasilieku prie savo seno gero ir skanaus veganizmo, kuris nep*sa proto, kad (n)esu stora ar (n)esu liekna ar esu (ne)prisižiūrėjusi.

P. P. S. Nors tuos žmones apie kuriuos čia kalbu vadina „naujaisiais hipiais“, spėju, tai būtų įžeidimas „seniesiems“, kuriems nebuvo svarbios nei plaukuotos kojos, nei nukarusios krūtys, ir visi nuogi kūnai buvo vienodai gražūs...

UPD: PETA shits again.