turandot

išmesti seną gyvenimą?
argi tai yra įmanoma?!

O jeigu
visas nuorūkas reikšmingas vaikystės pieštukų dežutes ir tris senus elementus ir?
raktus nuo durų nėkart nerakintų transporto biliÉtus sovietų monetas?
klasioko raštelį kur rašė kad myli ir tą popieriuką nuo skonio stebuklo ir dar apdaužytą beveik pakabuką?
septinto rudens išdžiovintą klevuko lapuką tarp pasakų knygos spalvotų lapelių?
vienuoliktos žiemos pirmųjų snaigių vandenuką-kvepalų prieš dešimtmetį visiškai išgaravusių-buteliuke?
aštuonioliktos vasaros hiijumaa akmenuką?
Dušimtus atvirukų tarp jų šimtą pem valentinkių?
varžtelius objektyvą kartu su tėvo jaunystės "fotiku" pirmąjį lupdažį ir vartojimo instrukciją paskutinių antibiotikų?
penkis metus kruopščiai rinkta "panelių" kolekciją
ir iškarpą iš pirmosios jausmų demonstracijos?
ir nuokaras muilines-tas,visas-iš prostracijos?

Ak,sentimentai!
Išmest sentimentus!
O priedo-kažkaip atsiradusį skilusį veidrodį.

Posted by at 10:34 AM | Permalink | Comments (1)

<šįryt vėl paplepėjom su sena vu bibliotekininke gerb. t. Irute,pasakė komplimentą-o jau ji žino ką sako!
o aš va nežinau ką ir sakyt,nes vis tiek visko per daug o žodžius laikau atsitiktinumais.o ir išgirtą atrodymą šian sumaišys su ]...[ idėkit ką tik norit ]<šūdų>
todėl aš gal geriau iškalbingai patylėsiu>

noriu i negyvenamą salą
noriu sniego
noriu būti laiminga
bijau
norėti nieko
nenorėti nieko irgi bijau>

nekenčiu rodančių dežių
gal noriu ten dirbt
o fantastiniai žiaurūs pranašavimai jau yra mūsų dienu realybė realijos aktualijos
susimaišyt su cukrum
ir tai net nėra km,ar mianaz apskritai.tai šarlantavimas.suicido pateisinimas
nebepulikuosiu blogu
kol kas
reikia pradet zyzt tėvams,kad pirktų kompą
dirbtų ir pirktų
mama,mama,noriu į beprotnamį
nieko nepadarysi bijau šito žodžio
niekas
ne kas ....

Posted by at 9:37 AM | Permalink

tikuosi,kad mane išgelbės paskutinė rudens pienė,kurios čia kada nereikės išeit ieškoti(reikia rasti neieškant).
paskelbs nuosprendį:
išgelbės.arba pražūdys.

nes va visad taip.ir pasiekus tam tikra fareinheitų/celsijų/kalvinų ar dar bele kokio velnio laipsnių skaičių DRUGELIO SPARNELIAI UŽSILIEPSNOJA

Posted by at 10:21 AM | Permalink

Helloooooooooooooo... nu nakonec... Da vremeni uteklo ne malo, tem
bolee stolko vsego izmenilos.. U menia toze mnogo vsego izmenilos.. v
skole kak vsegda, prezident skoli, i tam vo vsiakih gorodskih sobranijah,
borius za prava ucinika... :)) nu v l.z. u menia vsio normalno... izbavilsia
ot vseh druzej nifig... vedno takije druzja bili... karoce ciudov stolko
proizoslo... tak vot... ja podros, seicas ja temnij brunet... mne nravitsia,
znacit takim i ostanus... :) nu a tak, vot tebia iskal, i esio odnu
znakomuju... pomnis ja kogdata raskazival, pro odnu devcionku, s
kotoroj sms perepisivalsia, oa toze zakoncila skolu, visla letom za miz, a
seicas uze i rozat v nojabre budet.. :)) ja ejio nikogda ne videl, koroce
prakticeski takaja ze istorija, kak i u nas s toboj... :)) tembolee ona
seicas zuvet v vilniuse, tam rabotjet... otkrila firmu...
nu a kak u tebia? kuda poatupila? kak zakoncila skolu? znaju ze cto
horoso... ja ze tak za tebia kulaki derzal... :)) nu vot pisi... kak tolko
smozes.. obiazatelno budu zdat...a s telefonom, u menia toze samoje,
nu on rabotajet, tolko mne on voobse ne nuzen... mozem skazat, cto on
tolko dlia mami...:) mne nikto ne piset, i ne nado... s kem nado
podderzivat kontakti, s tem mailami perepisivajus... :) nu ladno budut
ocen zdat pisma... a u tebia kak s l.z.? zamiz ne sobirajessia? kresnim
mozet budu? :))) nu ladno idu... poka (poceluju, tak kak davno ne
videlis... ) :))) :*

Posted by at 9:59 AM | Permalink