sau
<šįryt vėl paplepėjom su sena vu bibliotekininke gerb. t. Irute,pasakė komplimentą-o jau ji žino ką sako!
o aš va nežinau ką ir sakyt,nes vis tiek visko per daug o žodžius laikau atsitiktinumais.o ir išgirtą atrodymą šian sumaišys su ]...[ idėkit ką tik norit ]<šūdų>
todėl aš gal geriau iškalbingai patylėsiu>
noriu sniego
noriu būti laiminga
bijau
norėti nieko
nenorėti nieko irgi bijau>
nekenčiu rodančių dežių
gal noriu ten dirbt
o fantastiniai žiaurūs pranašavimai jau yra mūsų dienu realybė realijos aktualijos
susimaišyt su cukrum
ir tai net nėra km,ar mianaz apskritai.tai šarlantavimas.suicido pateisinimas
nebepulikuosiu blogu
kol kas
reikia pradet zyzt tėvams,kad pirktų kompą
dirbtų ir pirktų
mama,mama,noriu į beprotnamį
nieko nepadarysi bijau šito žodžio
niekas
ne kas ....