« January 0012 | Main | May 2003 »
Reikalai:velniop reikalus.atostogos.ne.atostogų vizija.
Nuotaika:rami ir apsnūdusi...šiek tiek pasimetus...
Parašiau šian tris blogus...
bet paliksiu juos sau.
gm...
vakar visai pamiršau apie koncą,ir dėl to nenuėjau.
kažkas vyksta.paslaptingi dalykai...
einu savo cėlėn.
dar vienas šeštadienis...
viskas keičiasi...
keičiuos pati,keičiasi gyvenimas.
nostalgiškai liūdėti?
džiaugtis?
aš pasimetus...
vakar netyčia nuklydau pas seną draugę pietų.
gaminom,plepejom apie visokias nesamones a la"prishla vesna zaviali pomidory",klausėmes popso...banaliai,bet visai smagiai prabėgo popietė.
kažkaip net sugebėjau pamiršti apie koncą virpesy...gm.kerėpla.
grįžau namo,savo cėlėn.
nuėjau į svetainę,pažiūrėjau su močiūte teleką.aš norėjau žiūrėti žinias,ji norėjo varinėti per kanalus...tiek to,juk apskritai atejau atostogu proga su ją kiek pabūti...
reklama:"koks rytas be geriausio ir skaniausio pasaulyje **** riešutų-šokolado kremo...
".Reikia nupirkt-pasakė ji."
"O kodėl?butinai REIKIA?"-paklausiau..."O kodėl gi ne?"
nors,o kodėl gi tikrai ne?
nesiginčiosiu.artumo proga...
tiek pasikeitė viskas tiek pasikeičiau.
tolerantiškai smerkiu tai,kas ankščiau mane džiūgino...
nenorėdama įsitraukiau,nenorėdama pasidaviau...
ai...
nenoriu sedeti namie
nenoriu likti viena
šopenhaueris manes neapkęstų,pasakytų kad esu bukagalvė bailė.
velniop šopenhaueri,protingą paniūrelį.
nebijau likti akis i aki su savim.bet nenoriu.
gal esu reikalinga kitam?
tai bomžuoju...
BOMŽ-"bez opredeliopnnogo mesta zhitelstva."
žmogus be adreso,be nuosavos cėlės...
o man nusibodo man tos cėlės-viena baltomis sienomis,kurių neturiu teisės keisti...;kita-nejauki ir negyvenama,jos tiesiog nemėgstu...
gyventi per du oficialius namus nelengva.be to,juose bunu retai ir mažai.
bet vis tiek nespėju pasiilgti.tų dviejų namų.
o dar turiu trečius namus-toli,prie šiltos jūros,ten kur auga magnolijos...
ten pat turiu ir ketvirtus.
yra vieta,kuria irgi laikau namais.žinau,kad ten bet kada būsiu svetingai priimta,ir ne taip toli-tik 50km.aciū šiems namams.
o yra namai ir visai centre.nelaikau ju savais,bet tie namai mane priglaudžia ir paguodžia,kai tai būtina.atleiskit namai,už aną pirmadienį,netyčiomis įsibroviau,ir ką gi be jūsų daryčiau?o juk fainai pavakariavom,ar ne;)?
antradienį aplankiau sergančią draugę.ir jos namai mane priima kaip šeimos narę...
kartais tiesiog apsigyvenu bibliotekoje.
pusę laisvalaikio praleidžiu šulioj...
o vakar mane tiesiog pakvietė pietų.namuos,kuriuose tiesiog gyvena žmonės.
geri ir nelabai.ne mano.bet namai.
plepejom apie visokias nesąmones,a la"prišla vesna,zaviali pomidory".bet taip smagiai smagiai.
kartais reikia pamiršti rimtumą ir atsipalaiduoti.
taip smagu jaustis dar kažkam reikalingai...
grįžau cėlen.
čia miegu,valgau,mokausi.
mąstau,piešiu,groju.
kartais atrandu kokią tiesą.
kartais pritildžiu muziką,išgirstų rėkiantį teliką,suprantu, kad čia gyvena dar kažkas.
retai čia užsuka svečių.
bet čia-daugybę vaikystės prisimenimų.
as gerbių juos.jie-mano namai.
turiu daugybę namu.
gerai kad turiu namu.
savo-nesavo.
briedas...
an old new emo song.
-------------------------(solo)
you can scream
to a thousand of ears
you will scream
but the silence is lowder_.
what you feel
what is making you tear
what is making you smile what you know what is really important
what do you believe
what you want to achieve
what is making you live changing this world
Why you wanna to bring to this crowd your true world
you can scream it
between thousand of ears
maybe they even listen
but they won't hear /won't feel/
anyway they won't
won't feel
anyway they won't
they won't understand it
anyway they won't
they won't realise it
------------------------------(solo)
you can scream
to a thousand of ears
you will. SCREAM!!!!!!!!!!!
------------------------------[pause]_------
but the silence is lowder____.
tai apsakymas-novelė
o čia lai būna epigrafas:
besispardančią širdį
tirpstančio
schnee'ego
pripildyt
g.norvilas
Nuo: aniry@xxx.lt
To:*@*.com
CC:**@**.lt
Subject: SNINGA
Fwd:"-Tu abejinga!"-tokie buvo jo paskutiniai ištarti žodžiai tąvakar.
"-Ne..."iš padilbų pabandė prieštarauti ji.
"-Butent,kad "NE"!visad "NE"! Tu nesugebi to parodyti"-o tai pasakė
durų trenksmas.
N.B.Nojus atėjo pas Gerdą,lydimas stipraus šiauries vėjo,o išėjo į smarkiai
užpūstytą baltą kiemą.Atrodo,kad snigo gerą savaitę,nors šiaip jau,kaip tik
prieš savaitę buvo nustoję.
Fwd:Ginčiotis su durų trenksmais beprąsmiška...
O toks kaltinimas galutinai ją palaužė.
Gerda teturėjo jėgų prieiti prie lango,užslinkti už užuolaidos ir ilgai
nejudėdant stovėti veidu prie pat stiklo.Nei ašarų,nei pykčio,nei
skausmo,nei noro kvatotis...nei pavydo,nei laisvės pojūčio,nei
pagiežos...nieko.absoliučiai.
Tikrų-tikriausia t u š t u m a.
[isėlino ir pasklido.įsitvirtino.užvaldė]
N.B.Pirmas penkias minutes buvo įmanoma įžiūrėti pėdsakus.Jų virtinė buvo
visiai neilga,3 metrai,nuo laiptinės lyg posūkio,kur nebebuvę matyti.
Pėdsakų kryptis vienąšališkai besąlygiška-TEN.Krypties"atgal",deja.
Fwd:Po kurio laiko mergina kiek atitirpo.
-Sniegas...Nepaliaus snigti,kol netapsiu vėl laiminga... ...biiiiiiiiiiiiiip...
N.B.Taigi,tai buvo kovo pradžioje.Negi ką nustebinsi sniegu?Pavasaris-visad
prasideda kalendoriniu pavasariu.o jau paskui visi kiti pavasariai.
Bet snigo visą kovą.Dangus nebuvo prasigiedrijęs nė sekundėlei.
Fwd:Balandžio 1ąją žmonės bandė juokauti:"hey,žiū,saulė!"Nublyškę veidai nė
neįstengė išspausti vypsenų-pokštas buvo populiarus,bet aiškiai nevykęs.
Balandžio 3iąją iš kirpyklos"PRIMAVERA"patalpų išėjo visiškai plikas
Andrius:"-Ak,pasikarkite jūs visi su tuo savo sniegu..!"
Balandžio 8ąją skersgatvyje gauja vaikėzų apmetė mane sniego
gniūžtėmis.Turėjau progą supykti,bet jau tiek to...Kantrybės dar turiu.
Balandžio 13 soliariumus,vitaminus ir egzotiškas keliones siūlantčių įmonių
pajamos pasiekė rekordinių aukštumų-puiki reklaminė kampanija
"Žmonės Pasiilgo Saulės"suveikė nepriekaištingai,kaip ir buvo tikėtasi.
Balandžio 17 pensininkai ir kiti vargšai skundėsi,kad neįmanoma bus
atsiskaityti už šildymo paslaugas.
Balandžio 19 ELTA pranešė,kad sunkios orų sąlygos kesinasi pražūdyti
šalies ekonomiką,pasėlių darbai neįmanomi,statybos darbai neįmanomi...
keliams valyti jau išnaudoti du rezerviniai fondai...
Baladžio 20,per Velykas žmonės papuošė namus ne tik zuikiais,bet ir jau
spėjusiais kiek užsimirštais,nusipenėjusiais Santa Klausais.Keista žmonių
psichologija...
25 diena pagal Reuters duomenis keisto gamtos reiškinio apimtos
teritorijos plečiasi-sninga visoje Europoje.TASS duomenimis,pūgos iš
vakarų ,susidurė su tibeto orų frontu.
Gegužės 1ąją užsidarė pusė miesto kelionių agentūrų.Noras keliauti
žmonėms dingo.Dar pasitaikydavo keistuolių,norinčių nuvažiuoti i Egiptą
-romantikai,arba aklieji.Užpūstytas Bekešas atrodo ne ka prasčiau
nei užpustytos Heopso piramidės...
Sumažėjo net darbo kelionių.apskritai,dingo žmonėms noras dirbti.
Prasidėjo gripo epidėmija...
Batų parduotuvės užtad pateikė publikai Naują Madingų Žiemos Batų
kolekciją iš Milano,kuo pradžiūgino miesto kokėtes.
Fwd:
reikalai:žiauriai supisti
nuotaika:visai gera
shit
tiesiog sudėtinga savaite
bet as supratau vieną dalyką.labai svarbų.o gal net ir ne vieną.
taip. supratau šią savaitę daug.svarbių.dalykų.ir tai yra smagu:)
o dar parašiau apsakymą.apie sniegą ir tuštumą-o tai yra tas pats.
reikalai: OK
nuotaika: tokia nekokia kaip stiklineje vanduo beskonė bekvapė bespalvė.tokia nekokia vis dažniau užplūsta.
DURYZ
šiandien ryte mane vėl vos nenužudė tos durys,kur įrengė,kad nieks neįsibrautų į laiptinę.
pagalvojau:gm, namai uždaromi kasnakt dviem durimis,timis spynomis
ir dar dideliu storu atsuktuvu(???!!!).
kam dar tos šarvuotos durys?
jo,nesuprantu kam to reikia,bet stengiuosi nesikišti-nu ko? čia gi
b e v i l t i š k a ginčiotis...
tiesiog:
gyvena žmogiukai ir dreba.ne patys nežinodami-ko.
sedi užsisklę
duris /kad paštininkas nenužudytų?
langus /kad šviesa netrukdytų?
ventiliacines angas /kad tarakonų kartais neatsirastų?
sielas /kad niekas neįskaudintų?
nu negi tai iš tikrųjų padės?! aišku,kad ne.
o kur tie laikai,kai kaimynai buvo bičiūliai?kai belstis reikėjo nebent iš
mandagumo?kai spynos surudydavo, nes buvo nenaudojamos?
o dabar atsirado tos durys . šarvuotos . sunkios . vis mane prispaudžiančios.
kurioms atidaryti reikia mažiausiai dvieju rankų...
ir dar tris spynos,dvi duris ir storas atsuktuvas(!)
"-patikrink,ar uždaryta?nu,galima ramiai miegot"
ir aš su ja gyvenu.o ji gyvena su ta kvaila baime.
o ir man neramu.bet kaip tik dėl to,kad viskas uždaryta.dėl to,kad viskas uždaroma.
velniop visas ribas kliutis ir duris.
tai tik tiek šiandien.
na,o štai ir aš.
tūrbut atrodo kiek egoistiškai-še,nori apie save pareikšti šiam pasauliui.
ot ir ne.bullshit.
kai turi pretenzija bendrauti,jau pareiški,kad nori pareikšti apie save.o bendravimas būtinas,be jo nesi žmogus.
galima tai neigti,dėl to ginčiotis,argumentuoti ir keikti,kaip kadaise dariau.tačiau.
tai yra tiesa,netrūksi įsitikinti.
žmogus vienas ne žmogus.
če panašiai kaip ir asmenybės savoka-ji gali būti nagrinėjama tik visuomenės aspektu.
nėra visuomenės-nėra asmenybės.nėra gėrio-nėra blogio.nėra tamsos-nėra šviesos.nėra drąsos-nėra baimės.nėra sielvarto-nėra laimės.nėra juoko-nėra ašaru...etc.etc.etc.
tiesiog viskas taip paprasta.
tiesiog yra dalykų,neatsiejamų vienas nuo kito.
bet šiandien aš ne apie tai.
norėjau.
gal tiesiog apie bendravimą.
ir gailestį.
šaltą ir savanaudišką.gailestį sau.
nes gailėstis kitiems,užuojauta,tai pernelyg aukšta blogui;>
ne,tiesiog apie tai kokį kitą kartą.
taigi.
kartais gailiuosi.
gailiuosi savęs,kitų.
prarastų šansų,svajonių,sapnų,tikrų akimirkų,išgyvenimų...
gailiuosi dėl savo klaidų.kurių gal būt net ir nebuvo...
juk tikrai ne viskas priklauso nuo mūsų.
ne viską lemia mano pasirinkimas.
kartais tiesiog yra taip kaip yra.ir telieka susitaikyti.nes taip bus geriau.
gal ne tau,bet kitiems.o vadinasi ir tau.
bet jeigu susitaikei,neverta verkšlenti,neverta skųstis likimui,kad jis tave išdavė.
neverta.
nors kartais vis tiek imi ir pasigaili savęs.dėl to,kad niekuo dėta ir nekalta.
kai kažkas priklauso dar ir nuo kitų žmonių,nebesi padėties šeimininkė.
atsiranda požiūriai,sutapimai,nesutapimai,nuomonės,ginčai,atsakomybė,valdžia,
nuolankumas,pasipriešinimas,priklausomybė...na,maža kas ten atsiranda.
esme prarandama.esmė iškart nebetampa tiesa.
o prasideda tiesos ieškojimas.
o kas ta tiesa?o kas ja žino?!
ne,gal visa tai tėra paaugliškos sapalionės,bet savo teises išnaudosiu 120%
o man dabar pats tas laikas.
paieškų ir klausimų.
atradimų ir atsakymų.
ir as tuo džiaugiuosi.
ir džiaugiuosi,kad yra žmonių,kurie eina išvien.ir ieško.
ir gerai kad yra visiškai kitokių.
ai viskas gal ir gerai.
bet
paskutiniu metu vis galvoju:hey,o kodėl gi taip nesąžiningai kartais elgiasi gyvenimas?
kodėl be aiškios priežasties
pati kalta!o kuo gi aš čia dėta???
ne.
gyvenimas,kad jį kur,tiesiog siūnčia savo išbandymus.nevalia pasirinkti lengvesnio kelio,bet šį kartą geriau pasitraukti.taip bus daug geriau.tai ir yra sunkusis kelias.nesigaileti dėl tų prarastų dalykų,kurie niekad tau ir nepriklausė.pasitraukti ir padaryti išvadas .visiems.
ai,po galais,tiesiog viena išvada padaryta jau tūkstantis šimtas trisdešimt kartų:
NIEKAS GYVENIME NE NUTINKA ŠIAIP SAU
ir dar.aš nekenčiu skaičių.
maktub
bet tai netrūkdys man gailėtis.
savęs.kitų.prarastų šansų.svajonių.sapnų.tikrų akimirkų.išgyvenimų...
p.s.blog -> geras.dienoraštis,mintynas.klausymų knygelė.sielos ramybė.