saitai
na,o štai ir aš.
tūrbut atrodo kiek egoistiškai-še,nori apie save pareikšti šiam pasauliui.
ot ir ne.bullshit.
kai turi pretenzija bendrauti,jau pareiški,kad nori pareikšti apie save.o bendravimas būtinas,be jo nesi žmogus.
galima tai neigti,dėl to ginčiotis,argumentuoti ir keikti,kaip kadaise dariau.tačiau.
tai yra tiesa,netrūksi įsitikinti.
žmogus vienas ne žmogus.
če panašiai kaip ir asmenybės savoka-ji gali būti nagrinėjama tik visuomenės aspektu.
nėra visuomenės-nėra asmenybės.nėra gėrio-nėra blogio.nėra tamsos-nėra šviesos.nėra drąsos-nėra baimės.nėra sielvarto-nėra laimės.nėra juoko-nėra ašaru...etc.etc.etc.
tiesiog viskas taip paprasta.
tiesiog yra dalykų,neatsiejamų vienas nuo kito.
bet šiandien aš ne apie tai.
norėjau.
gal tiesiog apie bendravimą.
ir gailestį.
šaltą ir savanaudišką.gailestį sau.
nes gailėstis kitiems,užuojauta,tai pernelyg aukšta blogui;>
ne,tiesiog apie tai kokį kitą kartą.
taigi.
kartais gailiuosi.
gailiuosi savęs,kitų.
prarastų šansų,svajonių,sapnų,tikrų akimirkų,išgyvenimų...
gailiuosi dėl savo klaidų.kurių gal būt net ir nebuvo...
juk tikrai ne viskas priklauso nuo mūsų.
ne viską lemia mano pasirinkimas.
kartais tiesiog yra taip kaip yra.ir telieka susitaikyti.nes taip bus geriau.
gal ne tau,bet kitiems.o vadinasi ir tau.
bet jeigu susitaikei,neverta verkšlenti,neverta skųstis likimui,kad jis tave išdavė.
neverta.
nors kartais vis tiek imi ir pasigaili savęs.dėl to,kad niekuo dėta ir nekalta.
kai kažkas priklauso dar ir nuo kitų žmonių,nebesi padėties šeimininkė.
atsiranda požiūriai,sutapimai,nesutapimai,nuomonės,ginčai,atsakomybė,valdžia,
nuolankumas,pasipriešinimas,priklausomybė...na,maža kas ten atsiranda.
esme prarandama.esmė iškart nebetampa tiesa.
o prasideda tiesos ieškojimas.
o kas ta tiesa?o kas ja žino?!
ne,gal visa tai tėra paaugliškos sapalionės,bet savo teises išnaudosiu 120%
o man dabar pats tas laikas.
paieškų ir klausimų.
atradimų ir atsakymų.
ir as tuo džiaugiuosi.
ir džiaugiuosi,kad yra žmonių,kurie eina išvien.ir ieško.
ir gerai kad yra visiškai kitokių.
ai viskas gal ir gerai.
bet
paskutiniu metu vis galvoju:hey,o kodėl gi taip nesąžiningai kartais elgiasi gyvenimas?
kodėl be aiškios priežasties
pati kalta!o kuo gi aš čia dėta???
ne.
gyvenimas,kad jį kur,tiesiog siūnčia savo išbandymus.nevalia pasirinkti lengvesnio kelio,bet šį kartą geriau pasitraukti.taip bus daug geriau.tai ir yra sunkusis kelias.nesigaileti dėl tų prarastų dalykų,kurie niekad tau ir nepriklausė.pasitraukti ir padaryti išvadas .visiems.
ai,po galais,tiesiog viena išvada padaryta jau tūkstantis šimtas trisdešimt kartų:
NIEKAS GYVENIME NE NUTINKA ŠIAIP SAU
ir dar.aš nekenčiu skaičių.
maktub
bet tai netrūkdys man gailėtis.
savęs.kitų.prarastų šansų.svajonių.sapnų.tikrų akimirkų.išgyvenimų...
p.s.blog -> geras.dienoraštis,mintynas.klausymų knygelė.sielos ramybė.
Comments
grazu..idejiska..
Posted by: xno7x | April 3, 2003 11:53 PM
"nėra visuomenės-nėra asmenybės.nėra gėrio-nėra blogio.nėra tamsos-nėra šviesos.nėra drąsos-nėra baimės.nėra sielvarto-nėra laimės.nėra juoko-nėra ašaru"
o kas jeigu nieko nėra, o tu čia suki galvą dėl nieko? ;)
o kas būtų, jeigu nekurtum priešybių? gal būtų viskas ir nieko vienu ypu?
Posted by: mic | April 4, 2003 9:05 AM
būtent!:)
visa yra vienis.
ir priešingibės negali būti atsietos viena nuo kitos...kur yra vienas bus tuoj pat ir kita pridsijungs.
ing ir jang
harmonija.
taip ir yra.
viskas o tuo tarpu nieko...
:)
jei gražu-ačiū.
o i idėjiškumą nenoriu nei pretenduoti,nei pateisinti,nei sutikti.
thnks for attention.
Posted by: turandot | April 4, 2003 9:10 PM
galiu tik pritarti paskutiniems dwiems komentarams,nes nera nei blogo,nei gero,yra tik wiena nuomone:niekuomet nera antro warianto,niekuomet negali rinktis,nes ir nera shios sawokos gywenime.kam rinktis,jei gali jausti ir wadowautis tuo ka tau liepia widus.kam dwejoti,jei gali zhinoti,o zhinoti gali tik tada,kai wadowaujiesi tik paties sawo wieno widinem ''betixlem'' emocijomis.
Posted by: unconform | July 10, 2003 2:20 AM