« pabudau | Main | frogs »

paskutinis

šian buvo paskutinis skambutis
liūdniausia šventė

kekės gražių žodžių
nuoširdžių šypsenų ir ašarų
vaikiško juoko ir suaugusių rimties

nieko nebepridursi.
nenoriu kalbos.
tenoriu palikti tą varpelio skambėjimą įsiminsiu amžiams

paskutiniai pietūs valgykloje
viską nusiaubėm.pasiilgsiu.
ir būtent man kažkodėl atiteko paskutinis cepelinas(didžkukūlis,kaip reikalauja gramatika)
o ar žinojot,būtent mūsų šulios valgykloj skaniausi cepelinai ir šaltibarščiai iš visų miesto ObšePit'ų(įskatant visus restoranus)
/-tą įrodyt gali L.-o ji lankėsi visuose miesto restoranose cepelinų ir šaltbarščių./
skaniausi už skaniausius-naminiai,bet juk ir tai-mano namai

paskutiniai garsai...

paskutinė daina akomponuojant gitarai 51a kabinete prie aktų salės
"ето все что останется после меня...и ето все что возму я с собой..."

paskutinis gurkšnis to skiedalo granuotoj stiklinej besivadinamo arbata.

spyna.

v i s k a s

betgi mes dar sugrįšim

Comments

p.s. ale,ble,išėjo taip naiviai sentimentaliai kaip toj dainoj:"separated never be together...never...
---------------------
we still have a time."

bet juk tai tiesa.nepažįstu buvusių dvyliktokų,kurie neilgejosi ir nelankė.
sveix gyvenime!

dvylikta klasė..ech.aš irgi dar pamenu ašaras..

susimasčiau.tikrai nejaučiu jokių sentimentų mokyklai.
atsiminimuose kažkokios sienos ir pakankamai atšiaurūs veidai.
dabar pamenu kad visai džiaugsmingai palikau tas sienas.nesigailiu.

todėl tu ir cinikas ;>
o gal tiesiog nepasiseke tau su mokykla...?
ir man taves truputi gaila.bet nepyk":]

Labai gailiuosi, kad ta zvarbu,pilka ryta neatejau i mokykla...tiek daug praleidau,

ilgiuosi~
visko ( netgi 23 k. ) ;)

hm, ne menkiausio sentimento, gal todel kad praejau mokyklu ir klasiu milijona, nei vienoj neuzhtrukau pankamai, kad prigytu

neseniai aptikau sentenciją,kurį man žiauriai patiko:
Namai-ne ten kur gyveni,namai-kur tave supranta

tai puikiausiai atitinka mano buseną-turiu pusšimtį namų, o pas tėvus-beprotnamis,nėra ramybės,yra tik finansavimas ;/

o mokykloje buvo visko-suradau nemažai mane suprantančių ir palaikančių žmonių.

mokykla buvo ne tik švietimo ministerijos galinė grandis,ten perėjau ir gyvenimo mokykla:)

prisidesiu prie ciniko.man irgi nera jokiu sentimentu tai mokyklai kuria palikau ir nuo kurios nuo shiol busiu nutoles apie 200km,nejauchiau nieko kas keltu man sipatija tai moxlo istaigai,galbut todel,kad pritariu tam teiginiui ishsakytam paskutiniam komentare:'' Namai-ne ten kur gyveni,namai-kur tave supranta'',o toje mokykloje manes nesuprato ir dabar nebesuku sau galwos kas del to kaltas-ash ar toji aplinka kurioje gywenau.

I just can't shut my pie hole.