vaikystė
Reikalai:mmm,žaidžiu su pusbroliuku
Nuotaika:tad labai žaisminga.viiiiiiiiiii:)))))
nors jau tuoj tuoj tex palikti namus(?)
studentauti(?)
subręst(?)
užaugti(?)
surimtėti(?)
aš vis dažniau sugrįštu ten kur kai medžiai buvo dideli
:)
man niekad neegzistavo gegužė
iki 5erių paprasčiausiai dar nerūpėjo mėnėsių pavadinimai
o vėliau šis laikotarpis vadinasi
ŽYDINČIŲ KAŠTONŲ LAIKU
prisimenu save penkerių,prisimenu mamos krikštatėvį(kuris mokė mane teisingai tabaluoti kojytėmis besisupant sodo supuoklėmis),prisimenu mūdviejų
mėgstamiausią pramogą--sėdam į troleibusą,važiuojam iki galinės stotelės,ten persėdame į kitą,tada vėl iki galo,ir taip vis ratu visą dieną...argi galima tai pamiršti?:)
CHRISHIATIK-Kijevas-žydintys kaštonai...jie buvo tokie dideli...ir tokie gražus...ak,nostalgie.
ir tai vis dėl to pamišimo,kad vaikystė nebegrįš...
bet siela sau paliksiu vaiko amžinai!
p.s.o jau mačiau,kaštonams tuoj sprogs pritvinkę pumpurai...
Comments
jooo jau greit , žydintys kaštonai valdo, net man seneliui tada viskas atrodo nauja ir gražu..
Posted by: luddite | May 12, 2003 3:06 PM
aisku
Posted by: nikas | June 10, 2003 6:21 PM
o kodel reikia kada nors uzhaugti?tik primitywioj waikystej mes buwwom ishties laimingi,weliau musu laime nuzhude dirbtinis siaubas atsklides ish niekur-ish pachiu susikurtu siabunu padermes.
Posted by: unconform | July 10, 2003 2:41 AM