tragedija

shian drauge parashe, kad Alytuj bus dvi popietes su M.Martinaiciu, nusprendem butinai apsilankyti jose.
pirmoji vyko puse 15h shv.Benedikto mokykloje (labai vakarietishka ir ikvepianti laisves). mokyklos moksleiviai buvo pasiruoshe triju daliu programele, kurios metus ivairiai atliko kurinius (gitara, fortepijonas, barshkuchiai), juos deklamavo, truputi vaidino. pirmoji dalis buvo senosios kurybos apzhvalga, antroji primine visiems pazhistama personazha Kukuti, o trechioji buvo skirta naujausios poeto knygos veikejui K.B. pristatyti. priesh viska pradedant, ivairus svarbus ir gal nelabai svarbus zhmones kalbejo kalbejo, atrode, kad net poeta kaip gyva visi uzhmirsho, jis liko visai nuoshali. visiems tik pakalbet.. uzhkniso. po to nelabai patiko ir pirmos dvi dalys moksleiviu parengtos programos. sedejau nusivyles ir tiek. dar machiau daug fyfu (o kaipgi be ju?), kurios garsiai kalbejo ir apzhiurejino viena kitos batus.
ir tik kai buvo leista kalbeti pachiam poetui, mane uzhliejo ramybes banga. o kalbejo jis labai idomiai, truputi kazhkaip tarmishkai (nezhinau, kokia tarme), gal ir shveplavo truputi. daug juokavo.
"nagrinejat Martinaiti mokykloje? ash pats nezhinochiau ka daryti, jeigu lieptu nagrineti Martinaiti"
"pirma eilerashti parashiau dar budamas mokykloje. tada rasheme tokius atminimus vieni kitiems. man patiko viena mergaite, ir kai paemiau jos sasiuvini, tai rashiau ir rashiau, ir rashiau, bet ji vis tiek y mane nezhiurejo.."
"kaip ash kuriu? ateina kokia mintele y galva ir uzhrashau. jei neuzhrashau, taip ir nuplaukia kuryba. dar, buna, kad pamatau labai grazhiai tupinti paukshti ant shakos ir kyla noras rashyti."
atrode poetas senas, prazhilusiais plaukais. kazhkodel tikejausi senesnio.
"tiesa sakant, mokyklos nebaigiau. po septintos klases mane patrauke texnika, ir ash ishejau ish mokyklos. igyjau tuo metu gera specialybe. vazhiuodamas pas jus prisiminiau, kad man buvo patiketa Alytaus telefonu stoty suprojektuoti." (tiksliai neprisimenu).
"po kiek laiko pradejau kurti, ir dabar jau visai uzhmirshau savo specialybe. poetas ne darbas, gerai prie to tureti normalia specialybe. ar sunku buti poetu? nelengva. tai pashaukimas. ilgai gali buti ignoruojamas, blogai suprastas. ir tik kai kas nors pasako, jog jam patiko tavo kuryba, jautiesi pagaliau ivertingas. kartais buna kurybos krizes ir savaite, menesi, net visus metus nieko neparashai; atrodo, kad esi niekam tikes ir nieko nemoki. bet po to vel staiga pradedi kurti.. "

y antra popiete nenuejom.

Saulę ant dalgių galando -
dalgiais pakirto smilgelę -
dvylika raitelių jojo -
krito rasa ---